Agnė Račkauskaitė pradėjo skautauti būdama pradinėje mokykloje ir jau tęsia veiklą kaip vadovė, taip galėdama matyti jaunųjų skautų augimą.

Žemaitijos skautų organizacijos Kretingos tunto vadovė Agnė Račkauskaitė – entuziastinga skautė jau beveik du dešimtmečius. Ji taip pat yra ir vadovė, burianti jaunuosius skautus. Ko labiausiai reikia jaunam žmogui, norinčiam pabandyti skauto batus? Agnės žodžiais, reikia tik noro, o paskui laukia naudingos patirtys ir smagūs nuotykiai.

Tikėti tuo, ką darai

Kaip papasakojo Agnė, jos pirmoji pažintis su skautais įvyko 2007 metais, kai ji dar buvo 4 klasės mokinė. „Skautauti pradėjau Ventoje Akmenės rajone. Tuo metu ten veikusios Žemaitijos skautų organizacijos vadovai pakvietė ir jaunesnius naujus narius. Matydama savo vyresnio pusbrolio pavyzdį, net neabejojau, kad turiu pabandyti. Nusprendėme su drauge dalyvauti pirmojoje skautų sueigoje. Kelionę Žemaitijos skautų organizacijoje tęsiame iki šiol“, – šypsojosi 27-erių mergina, kuri skautauja jau 17 metų.

Šiuo metu Agnė jau ir pati vadovauja Kretingos skautams. Pasiteiravus, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti tokios veiklos vadovas, Agnė atviravo, kad jai pačiai viskas atėjo pamažu, besimokant iš kitų.

„Savanorystė jaunimo organizacijoje, kai užėmiau vaikų vadovės pareigas, man tapo artima nepastebimai. Joje užaugau, tobulėjau pati, įgydama ne tik vadovavimo patirties, bet susiformavau kaip suaugusi moteris. Vadovui svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, tikėti skautybės idėja ir per tarnystę dalintis savo patirtimi su kitais. Mano nuomone, vadovui būtina gebėti išklausyti, sutelkti skautų būrį, motyvuoti skautus. Atsakingumas, meilė vaikams, noras ugdyti geresnius jaunuolius, kūrybiškumas, organizuotumas – taip pat svarbu esant skautų vadovu“, – įsitikinusi Agnė.

Ar juo būti lengva? Pašnekovė patikino, kad būna visko. „Lengva nėra, bet nauda didžiulė. Kartais pristinga motyvacijos, tačiau žinojimas, kokia bus vaikų emocija po renginio, kiek jiems tai suteiks naudos, leidžia į viską pažiūrėti lengviau. Tarnystė vyresniesiems skautams yra viena pagrindinių vertybių. O kai turimas šalia bendraminčių ratas, kurie visi drauge gyvename šia tarnystės idėja, tai viskas tampa daug paprasčiau“, – šypsojosi aktyvi mergina.

Skautiškoji realybė

O ką apie skautus akcentuoja tuo gyvenantieji? Agnė teigė taip: skautas kiekvienoje situacijoje randa išeitį, imasi iniciatyvos, draugiškas, malonus, darbštus. Skautas visuomet paslaugus, pasirengęs padėti ne tik savo artimui, bet ir kiekvienam sutiktam žmogui, skautas – gamtos draugas, nuolat siekiantis tobulėti ir gilinti savo žinias jam aktualioje srityje.

Vieni pagrindinių matomų akcentų, iš kurių galima atpažinti skautą, yra uniforma, skautiška lazda, kaklaraištis.

Pasiteiravus, ar lengva šia veikla sudominti paaugliukus, pašnekovė patikino, kad tikrai nėra lengva. „Tačiau juos dažnu atveju įtraukia susiformavusi draugų kompanija, kartu patirti skautiški nuotykiai. Augimas savo bendraamžių rate galiausiai įtraukia jaunuolius, kurie palaipsniui ima domėtis skautybės ideologija, vertybėmis, principais“, – sakė ji.

Kretingos skautai renkasi Kretingos atvirame jaunimo centre. Už tai skautai itin dėkingi. Visa skautų veikla nuosekliai visus metus vykdoma remiantis skautiškojo metodo elementais: skautų priesakai ir įžodis, skilčių sistema, simbolinė struktūra, asmeninė pažanga, gamta, suaugusiųjų parama ir mokymasis veikiant.

Kassavaitinės sueigos vyksta skirtingoms amžiaus grupėms: jaunesnieji skautai (7–11 metų) skautybę labiau pažįsta per žaidimą, aktyvesnius susitikimus, o skautai nuo 12 metų ir vyresni gilinasi į istoriją, planuoja artėjančius žygius, stovyklas. Skautams sueigos organizuojamos remiantis skautiškuoju metodu ir vyksta įvairiomis aktualiomis temomis (įtrauktomis į patyrimo laipsnių ugdymo programą): skautiška ideologija (skautybė pasaulyje ir Lietuvoje), teorinės žinios apie gamtą, stovyklavimą, kuprinės turinys dienos žygiui ar stovyklai, pirmosios pagalbos teikimas, žinoma, patriotiškumo, pilietiškumo, dvasiškumo temos.

„Kai veiklą organizuojame gamtoje, per sueigas įgytas žinias pritaikome praktiškai. Organizuojame vienos dienos žygius, kelių dienų ar savaitės stovyklas. Per jas skautai turi galimybę tobulinti savo stovyklavimo įgūdžius, įveikti išgyvenimo iššūkius. Skautams visuomet tenka įsirengti savo stovyklavietę – laužavietę, vietą maisto gamybai, pastogę – taip, kad jiems būtų patiems patogu stovyklauti atitinkamą laiką. O jau po šių darbų įvairios komandinės veiklos, diskusijos, gerieji darbai bendruomenei, žygiai – dienos, paros, naktiniai ar kelių dienų“, – apie skautiškąją realybę pasakojo Agnė.

Augimas savo bendraamžių rate galiausiai įtraukia jaunuolius, kurie palaipsniui ima domėtis skautybės ideologija, vertybėmis, principais.

„Kur yra noras, ten yra kelias“

Pasiteiravus, ką skautas turi būtiniausiai žinoti, pašnekovė sakė, kad tai priklauso nuo patyrimo. Jaunesniesiems skautams užtenka žinoti savo vadovo vardą, vieneto, kuriam priklauso pavadinimą, ar įžodžio tekstą, o vyresniųjų žinios keliais žodžiais sunkiai apibrėžiamos – nuo valdymo struktūros iki išgyvenimo subtilybių.

Ar reikia kokio nors pasirengimo, norint tapti skautu? „Norint tapti ir būti skautu svarbiausia yra noras. „Kur yra noras, ten yra kelias“, – sakė pasaulio skautų įkūrėjas R. Baden-Powell. Ugdymas skautų organizacijoje vyksta veikiant. Tad jaunuoliui prisijungus į pirmą susitikimą, jaučiant norą, svarbu ir toliau aktyviai dalyvauti skautiškoje veikloje, augti skautybėje kartu su savo bendraamžiais. Na, o kalbant apie pasiruošimą, eigoje atsiranda poreikis skautiškam inventoriui (kuprinė, miegmaišis, palapinė ir kita). Tačiau pradėti skautauti drąsiai galima ir viso to dar neturint. Tapti skautu gali kiekvienas, tereikia rasti sau artimiausią skautiško vieneto vadovą ir dalyvauti veikloje“, – sakė Kretingos skautų vadovė.

O kai jau ateina, galima išskirti net kelias grupes jaunuolių, kurie skirtingai veikia veikloje. „Remiantis tik savo asmeninėmis įžvalgomis, visų grupių yra maždaug po trečdalį. Vieni ateina ir pasilieka, visur dalyvauja, atveda dar ir savo artimųjų, antri retkarčiais prisijungia, pasirodo, kad yra, bet dėl popamokinės veiklos ar kitų renginių savaitgalį vis praleidžia susitikimus, ir tretieji – ateina į kelis susitikimus, žygį ar sueigas ir supranta, kad skautai – ne jiems. Taigi turime visokių atvejų, tačiau šiuo metu Kretingoje džiaugiamės turėdami skautų, kurie skautauja jau ketvirtus, penktus metus nuo veiklos pradžios mieste“, – pasidžiaugė pašnekovė.

Išbando save ir žiemą

Skautai susitinka ir su bendraminčiais iš kitų valstybių. Didžiausias renginys Lietuvoje, kur susitinka skautai iš įvairių šalių, yra tautinės ar jubiliejinės visos Lietuvos skautų stovyklos, kurios vyksta kas 5 metus. Šiose stovyklose net ir mažiausieji skautai turi galimybę pažinti kitų šalių skautus, juos pakalbinti.

Per pokalbius ar bendras veiklas stovyklose skautai dažniausiai dalinasi savo skautavimo patirtimi – kaip stovyklauja, ką veikia skautai jų šalyse, kokios vertybės. „Iš šių stovyklų skautai išvyksta užmezgę ne tik tarptautines pažintis, bet ir apsikeičia ženkleliais ar gauna dovanų iš kitų šalių skautų kaklaraiščius“, – pasakojo A. Račkauskaitė.

Pasiteiravus, ar skautams tinkamas bet kuris metų laikas, Agnė atviravo, kad mažiesiems vis dėlto palankiausias yra šiltasis. „Jei atvirai – drįsčiau teigti, kad šiltasis metų laikas skautams palankesnis. Organizuojant veiklas jaunesniems skautams, jų dalyvavimui labai svarbios oro sąlygos. Dėl ligų, dėl komforto. Dažnu atveju jaunesniems skautams ir daiktai sušlampa, ir nuotaika subjūra pagal oro sąlygas, o šviečiant saulei ir malkos miške sausesnės, laužas lengviau kuriasi. Na, o vyresnieji, suaugę skautai, mėgsta save išbandyti ir nepabijo naktinio žygio žiemą ar nakvynės prie laužo apsnigtam miške. Tačiau, kaip skautai mėgsta sakyti: „Skautui nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga!“ – šypsojosi Agnė.

Stengiasi dalyvauti renginiuose

A. Račkauskaitė – ir Kretingos jaunimo reikalų tarybos narė. „Kretingos jaunimo reikalų tarybos nare tapau jau būdama skautų vieneto Kretingoje vadove. Skautams labai svarbus ryšys su miesto Savivaldybe, Tarybos nariais. Nors patys esame dar turintys daugumą jaunų narių, tačiau stengiamės dalyvauti miesto renginiuose kuo gausiau. O tam, kad augtume, plėstumėmės, kaip ir daugeliui ne pelno siekiančių jaunimo organizacijų, reikalinga finansinė parama. Dalyvaudami projektinėje veikloje turime galimybę gauti lėšų iš Kretingos rajono savivaldybės“, – sakė mergina.

Širdys plakė vienu skautišku ritmu

Kaip praėjo vasara kretingiškiams skautams? Kaip pasakojo Agnė, šią vasarą kartu su organizacine komanda įgyvendino dvi stovyklas: birželio pabaigoje vyko jau tradicine tapusi 3 dienų stovykla jaunesniesiems skautams (7–11 metų) – joje gyvenimas vyko remiantis „Džiunglių knygos“ idėja.

„Stovyklautojai gyveno grupėmis po 5–8 skautus (skiltimis), patys buvo atsakingi už savo maitinimą, buitį, mažosios stovyklavietės įsirengimą. Vadovai tik patarėme, padėjome, pamokėme, jei to reikėjo. Leidome vaikams priimti sprendimus savarankiškai“, – papasakojo pašnekovė.

Liepos 21–27 dienomis Rotinėnų kaime įvyko skautų vasaros stovykla ČIA IR DABAR’24. Stovykloje pirmąją registracijos dieną susirinko 211 įvairaus amžiaus skautų iš Žemaitijos skautų organizacijos ir Lietuvos skautijos Telšių tunto. Per šią savaitę stovyklautojai išbandė visas per sueigas sukauptas žinias ir įgūdžius. Stovykloje vykę žygiai, sportinės veiklos bei kūrybiniai užsiėmimai ne tik papildė patirčių bagažą, bet ir patikrino skautišką sumanumą. Paskutinę stovyklos dieną skautai turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis spec. tarnybomis ir organizacijomis, kurios pristatė savo veiklas ir supažindino, kaip skautai gali būti naudingi savo šaliai.

„Bendrystė, naujos pažintys, nauja stovyklavietė, skanus maistas, įtraukianti programa privertė visų stovyklautojų širdis plakti vienu skautišku ritmu. Ir net jei pati 2020 metais sakiau, kad vargu, ar užimsiu dar kada stovyklos viršininkės pareigas, tai 2024 metais susibūrusi svajonių komanda leido su nauju entuziazmu bei atvira širdim leistis į vieną įsimintiniausių skautiškų nuotykių“, – šypsojosi entuziastinga skautė Agnė.

Vykintė PILVELYTĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)