Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5 tūkst. 294 gaisrai, juose žuvo 56 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 123 gyventojai patyrė traumų.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 5 tūkst. 875 gaisrai, o juose žuvo 62 gyventojai, šiemet gaisrų ir juose žuvusiųjų mažiau. Departamento duomenimis, per šiemet kilusius gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 101 gyventoją, iš jų 5 vaikus, 352 pastatus, 59 transporto priemones, 224 gyvūnus.

Miestuose žuvo 19 žmonių (34 proc. žuvusiųjų), miesteliuose bei kaimo vietovėse – 37 žmonės (66 proc. žuvusiųjų). Trylika gyventojų žuvo antradieniais, antroje mėnesio pusėje, t. y. nuo 13-os iki 29-os mėnesio dienos gaisruose žuvo 38 žmonės (68 proc. žuvusiųjų). Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. iki vidurnakčio, gaisruose žuvo 23 gyventojai (41 proc.). Ugnis pasiglemžė 35 vyrų ir 19 moterų gyvybes,  dviejų asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis – 66-eri metai.

Aštuoniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 14 – dėl neatsargaus rūkymo, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 –  dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl sprogimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, padegimų, dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl kitų priežasčių. Penkių žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Kadangi miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta daugiau negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia prasidėsiančio šildymo sezono. Pernai vien tik nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo 38 žmonės. Kol dar nesubjuro orai, gyventojai turėtų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų detektorius.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 11 tūkst. 413 gelbėjimo darbų: 5 tūkst. 316 kartų gyventojams teikta pagalba buityje. Vien tik liepos 29 dieną ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 900 kartų vyko šalinti nugriuvusių medžių, nukritusių šakų ir kitų audros padarinių nuo kelių, transporto priemonių, pastatų ir kt. Tai didžiausias vienos paros techninės pagalbos darbų iškvietimų skaičius per 20 metų. Pernai per 8 mėnesius ugniagesiai gelbėtojai atliko 1337 techninės pagalbos darbus, t. y. šiemet šių darbų skaičius išaugo dvigubai.

Vandenyje ar ant ledo ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti 301 kartą: ištraukti 85 skenduoliai, daugiausiai – po 21 – Vilniaus ir Kauno apskrityse. Penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistikos duomenimis, vidutiniškai per vasarą ugniagesiams gelbėtojams iš vandens telkinių tenka ištraukti 51 skenduolį, šiemet birželio–rugpjūčio mėnesiais ištraukti 46, t. y. 9,8 proc. mažiau. Vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 5 kartus daugiau negu moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis buvo 55-eri metai.  

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)