Artėjant rugsėjui Simono Daukanto progimnazijos salėje aptarti konferencijos „Socialinio, emocinio intelekto svarba švietimo kaitos procese“ aktualijų susirinko gausus ugdymo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, metodinių grupių koordinatorių, švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkų, rajono Švietimo skyriaus specialistų. Sueigoje sveikinimo žodžius tarė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Savivaldybės atstovai, Seimo narys Antanas Vinkus.

Konferencijos „Socialinio emocinio intelekto svarba švietimo kaitos procese“ dalyviai.

Kretingos rajonas – šalies kontekste

Nacionalinės švietimo agentūros Kokybės vertinimo departamento Veiklos kokybės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Renata Kilijonienė apžvelgė Kretingos rajono savivaldybės švietimo rodiklius ir palygino juos visos šalies kontekste. Viešnia priminė, kad šiemet, kaip ir kasmet, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra išleido tradicinį leidinį „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose“. Šiemet šį leidinį sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis buvo pristatyta konferencijoje „Švietimas šalyje ir regionuose“, antroji dalis, kuri skirta socialinių, emocinių kompetencijų ugdymui, bus pristatyta šių metų gruodžio mėnesį. Leidinyje „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose“ yra apžvelgiami 2023-ųjų metų švietimo rodikliai, išskyrus nacionalinius mokinių pasiekimus ir patikrinimus. Leidinį, kaip ir visus kitus ankstesnius leidinius, galima rasti Nacionalinės švietimo agentūros svetainėje.

Apžvelgdama pasiekimų rodiklių lenteles R. Kilijonienė pasidžiaugė, kad Kretingos rajono savivaldybėje yra gana palankus socialinis, ekonominis ir kultūrinis kontekstas, kuris turi įtakos švietimo rezultatams ir mokinių pasiekimams, ir didesnioji rodiklių dalis yra gerai vertinama, bet darbo užmokestis savivaldybėje, lyginant su didmiesčiais, yra nepakankamas. Bet, anot, vyriausiosios specialistės, visi kiti rodikliai yra augantys. Lektorė pasidžiaugė, kad Kretingos rajone dirba aukštos kvalifikacinės kategorijos mokytojai, kad dedamas nemenkas indėlis į įtraukųjį ugdymą, kad mokyklos ir Savivaldybė aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose. Labiausiai džiugino augantys rezultatai, kurie per trejus metus pastebimai pagerėjo. Tai ir dalyvavimas olimpiadose, augantis mokinių, besimokančių gimnazijose skaičius bei apibendrintas Valstybinių egzaminų rodiklis, kuris yra tarp trečdalio geriausių savivaldybių. Nors, pasak R. Kilijonienės, socialinis, ekonominis ir kultūrinis kontekstas nėra lemiantis rezultatus, bet tikrai turi įtakos mokinių pasiekimams. Kretingos rajono savivaldybėje šis kontekstas yra gana palankus gyventojams ir prisideda prie šioje savivaldybėje besimokančių mokinių pasiekimų.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NPP) nuo ketvirtų iki aštuntų klasių, šiuos metus lyginant su praėjusiais, pasak lektorės, išliko gana aukšti, lietuvių kalbos netgi padidėję pasiekimai, tik susirūpinimą kelia matematika. Nors šie rezultatai dar nelemia moksleivių tolimesnės ateities, bet labai svarbu ieškoti priemonių, kaip vaikams padėti, kad po dviejų metų šie pasiekimai pagerėtų. Didesnis iššūkis būtų gimnazijoms, į kurias ateina mokiniai, kurie iki tol mokėsi kitur. Šioje vietoje, anot R. Kilijonienės, labai svarbi tinklaveika ir bendradarbiavimas tarp mokymo įstaigų.

Simono Daukanto progimnazijos erdvėje statoma nauja scena, skirta renginiams, kino filmams žiūrėti bei šiltuoju metų laiku tapsianti mobiliąja klase.

Lektorė pasidžiaugė, kad Kretingos rajone mažinamas atotrūkis tarp skirtingų mokyklų ir gimnazijų, einama Tūkstantmečio mokyklos įgyvendinimo programos link. Taip pat labai džiugus apibendrintas Valstybinių egzaminų rodiklis, kuris rodo ne tik kaip moksleiviai išlaikė egzaminus, bet ir kiek jų juos laikė. Per trejus metus buvo judama teisinga linkme, todėl lyginant šiuos metus su 2023-iaisiais, padaryta didelė pažanga.

Švietimo finansavimas

Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė apžvelgė švietimo finansavimą, konstatuodama, kad tai yra lėšos, skiriamos iš valstybės ir iš biudžeto.

44 proc. nuo viso Savivaldybės biudžeto yra skiriama švietimui, įgyvendindama 11 programų. Vicemerė akcentavo Savivaldybės švietimui skiriamų lėšų svarbą ne vien skiriant šias lėšas su mokymusi ar edukacija susijusiems projektams, bet ir įstaigų remontui, ūkinei sričiai. Šiemet ši suma, skirta ūkio švietimo įstaigų ūkio reikmėms, buvo per 700 tūkst. Eur ir gali išaugti beveik iki milijono. 100 tūkst. Eur yra skirta pedagogų rėmimo programai, kuri startavo pernai, 120 tūkst. – mokykliniams autobusams įsigyti, dar vienas autobusas yra skirtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos; mokinių skatinimui, švenčių organizavimui, apdovanojimams yra numatyta 70 tūkst. Eur. Mokyklų įrangos, kompiuterių atnaujinimui yra numatyta 55 tūkst. Eur, jaunimo politikos įgyvendinimui – 75 tūkst. Eur, mokykloms yra pervesta per 122 tūkst. Eur einamiesiems remontams, didžiuosius projektus vykdo Kretingos savivaldybės administracija. Lyginant su praėjusiais metais, pasak vicemerės, švietimo programos finansavimas padidėjo 17 proc., o pats biudžetas išaugo 13 proc. Per paskutinius penkerius metus, pasak V. Jakumienės, finansavimas švietimui padidėjo 16 mln. Eur.

Vicemerė pasidžiaugė Simono Daukanto sporto aikštyno atnaujinimu, numatytos lėšos Vydmantų gimnazijos sporto aikštyno projekto parengimo darbams, rengiamas „Eglutės“ darželio plėtros ir modernizavimo projektas, užbaigtas mokyklos-darželio „Žibutė“ kapitalinis remontas, S. Daukanto gimnazijos salės remonto darbai, Vydmantų gimnazijos tvarkymo darbai, baigiamas remontuoti Vydmantų darželis „Pasagėlė“. Ateities planai – tai Salantų stadiono pritaikymas visuomenės poreikiams, pradėti lopšelio-darželio „Žilvitis“ pastato aplinkos tvarkymo darbus, spręsti visas kitas būtiniausias ūkines problemas.

Taip pat šioje programoje yra skiriamos ES lėšos Tūkstantmečio mokyklos programos investicijoms. Iššūkiai – tai kas nebuvo suplanuota: kadangi Salantų gimnazijoje susiformavo mažesnė trečioji klasė negu yra numatyta pagal normatyvūs, reikės papildomų lėšų – 24 tūkst. per metus. Taip pat antrokų mokymo plaukti programa – rajone mokosi per 400 vaikų antrokų, finansavimas gautas tik 50-čiai vaikų, tad bus skirta lėšų, kad visi antrokai išmoktų plaukti. Taip pat Marijono Daujoto mokyklos stogo remontui bus skirta papildomai apie 120 tūkst. Eur. Vicemerė V. Jakumienė užtikrino, kad biudžetas yra renkamas pagal planą, yra viršplaninių lėšų, tad bus stengiamasi patenkinti reikalingiausius poreikius.

Naujovės, galimybės ar kliūtys

Kretingos rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė akcentavo, kuria kryptimi šiemet bus dirbama. Palyginusi vaikų, atėjusių į darželius ir mokymo įstaigas skaičius, vedėja pasidžiaugė – vaikų daugėja. A. Burbienė akcentavo, kad nedideliais žingsniais einama visuotinio vaikų ugdymo link ir jis turi būti prieinamas visiems, kas reikštų: jei tėvai kreipėsi į Savivaldybę dėl galimybių kuo anksčiau pradėti lankyti darželį – šis ikimokyklinio ugdymo poreikis turi būti patenkintas. Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, džiugina faktas, kad įtraukiajam ugdymui buvo pradėta rengtis gerokai anksčiau, todėl šiandien matomi teigiami šių žingsnių rezultatai. Taip pat svarbus aspektas – mokinių sveikata ir investicija į sportą, todėl A. Burbienė dėkinga Kretingos rajono Savivaldybės administracijai už skirtas lėšas antrokų plaukimo pamokoms.

Atnaujintos bendrojo ugdymo programos, pasak A. Burbienės, yra kompetencijomis grįstas mokymas ir žinios, sudarančios fundamentalų pagrindą tam tikriems dalykams, kuriuos galima susieti bei valdyti. Nors yra atnaujintos programos ir leidžiami vadovėliai, bet, pasak A. Burbienės, jų vis dar trūksta, ypač matematikos vadovėlių.

Švietimo skyriaus vedėja akcentavo, kad įvedama viena savaitinė informatikos pamoka VIII kl., visi I gimnazijos klasės mokiniai lankys trijų dienų praktinį pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą ( pernai buvo tik rekomendacinio pobūdžio), gyvenimo įgūdžių pamoka šiemet VI–VIII kl., I–II gimnazijos klasėse ir III gimnazijos klasėse numatytas ugdymo turinys turi būti išdėstomas per 34 ugdymo savaites, o 35-oji ir 36-oji ugdymo savaitės bus skiriamos žinių ir gebėjimų patikrinimui bei brandos egzaminų pirmajai ir antrajai dalims.

Anot A. Burbienės, mokyklos turėtų planuoti infrastruktūrą taip, kad būtų patenkinta tiek mokytojų, tiek mokinių skaitmenizuota ugdymo dalis. Turi būti užtikrintas pakankamas kompiuterių, turinčių internetinę prieigą, skaičius, turi būti spausdintuvai. Kiekvienoje klasėje turi būti užtikrintas medžiagos demonstravimas, prisijungiant prie interneto, mokykloje turi būti kompiuterių ne mažiau, negu jų reikia mokiniamas, mokantis informatikos kiekvienam mokiniui turi būti kompiuteris su interneto prieiga ir patikimu interneto ryšiu. Taip pat kiekvienoje mokykloje turi būti klasė su nešiojamais ar stacionariais kompiuteriais, kuri būtų skirta ne informatikos mokymui, ir viena mobilioji sistema, kuri užtikrintų mokymąsi, jei to prireiktų. Jei mokiniai atsineša savo asmeninius kompiuterius, kiekviena mokykla turi turėti savo pasitvirtintą tvarką tokių kompiuterių naudojimui.

A. Burbienė akcentavo pagalbos mokytojams, pedagogams svarbą, kvalifikacijos kėlimo kursus, įvairius metodinius susitikimus, kuriuose sprendžiamos aktualijos ir problemos, matematikams ir istorikams bus teikiamos konsultacijos, VDU ir VU programos skirtos įvairiam ugdymui ir kitiems specialistams. A. Burbienė tikisi iš mokytojų aktyvumo, pastebėjimų, pasiūlymų ir dalyvavimo įvairiuose projektuose bei projektinėje veikloje.

Taip pat Švietimo skyriaus vedėja priminė, kad įstaigai, turinčiai 400 mokinių, yra skiriamos psichologo, socialinio pedagogo pareigybės, bet, jei mokyklai, turinčiai mažiau negu 400 mokinių yra reikalingos šios pareigybės, įstaiga turi teisę ją įsivesti. Taip pat priminė, kad mokinys, turintis daug specialiųjų poreikių, yra prilyginamas dviem mokiniams.

A, Burbienė pasidžiaugė, kad mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas švietimo programas, atlyginimas auga, taip pat didėja ir vadovų, pavaduotojų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų alga.

Pagrindinis tikslas – mokinių mokymosi pasiekimų gerinimas, įtraukiojo ugdymo diegimas, ir pagalbos stiprinimas, įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį. Tai prioritetas, kurio kiekviena ugdymo įstaiga turėtų siekti.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)