Ar įmanoma pasirengti stichijai?

– Manau, kad galima. Turėtų valstybė labiau padėti. Jei dėl stichijos dingsta elektra, tarkime, turėtų žmonėms parūpinti generatorius. Jei žmogus yra apsidraudęs, jam stichijos padarinius padėtų kažkiek kompensuoti draudimas, bet jei nėra draudęs – tada našta krenta ant jo pečių. Aš pats esu apsidraudęs nuo stichinių nelaimių, tai bent kažkiek jaučiuosi saugesnis. Prieš šią stichiją negavau jokios žinutės, kad bus vėjas, bet žinutės irgi ne visiems padeda – yra senyvų žmonių, kurie tų žinučių neskaito.

– Ne, neįmanoma. Stichijai nepasirengsi. Bet kuri stichija yra nenuspėjama. Manau, baisiausiai, sunkiausiai kontroliuoja yra vėjo ir ugnies stichija. Vandenį, manau, dar įmanoma sukontroliuoti. Pats asmeniškai nesu patyręs ar nukentėjęs nuo stichijų. Ar kažkaip tam rengiuosi? Ne, tiesiog atsiduodu likimui į rankas.

– Pasirengti stichijai? Manau, kad ne. Žmogus pats turėtų būti budrus, saugoti save, savo kaimynus, artimuosius. Kažkiek galima į tai atsižvelgti ir pasiruošti. Bet būna tokių stichijų, nuo kurių neįmanoma apsisaugoti, ypač, jei esi išvykęs, arba tai tokia stichija, kuriai žmogus nepajėgus atsispirti. Stichijos, nešančios mirtį, yra pačios baisiausios. Tai vanduo, ugnis.

– Ne, o kaip jai pasirengsi? Jei gaučiau informaciją, kad artėja audra ar smarkus vėjas, kažkiek padėtų, bet jei didelio masto stichinė nelaimė, tai niekas nepadės. Pačios baisiausios stichijos tai – gaisras, žaibas, vėjas. Esu apsidraudusi, tad man labai padeda draudimas. Vėjas yra sulaužęs šiltnamį, teko kreiptis į draudimą dėl žalos atlyginimo. Rekomenduočiau neapsidraudusiesiems, kad be draudimo šiais laikais – niekaip.

Kalbino Jurga BRAUKYLIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ