Kraštiečio menininko Andriaus Seselsko sukurta metalo instaliacija, vaizduojanti keliaujantį šešėlių teatro aktorių, kai kuriems kretingiškiams sukėlė prieštaringų minčių.

Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“, surengęs tarptautinę šventę savo veiklos 45-mečio proga, kalvos šlaite tarp Šv. Antano rūmų ir Pranciškonų gimnazijos tvenkinio, atidengė meninę instaliaciją, pavadintą „Keliaujantis aktorius“. Šešėlių teatro artistą su lagaminu vaizduojanti instaliacija traukia praeivių dėmesį, tačiau yra kretingiškių, abejojančių, ar ši, žmonių skausmo ir kančių persmelkta, vieta tinkama tokiam žaismingam kūriniui.

Žydų kančios kelyje

„Į mūsų tėvų atmintį ilgam buvo įsirėžę vaizdai, kaip pirmomis karo dienomis iš Šv. Antano rūmų rūsių ta kalva žemyn vedė žydų tautybės žmones ir liepė jiems plaukti per tvenkinį. Kurie neįstengė išplaukti į kitą krantą, tuos šaudydavo vandeny. Stebėti tų kraupių vaizdų buvo suvaryti vietos gyventojai, kitas dienas jie slėpėsi namuose, kad nebūtų pagauti ir vėl suvaryti žiūrėti į šį siaubą. Jeigu teisingas šis istorinis aspektas, ar vieta buvo tinkama tokiai nuotaikingai metalo skulptūrai? Juk visai šalia – ir paminklas sovietų nukankintiems žmonėms atminti“, – savo argumentus dėstė keli į redakciją užsukę skaitytojai.

Ar šie faktai tikri, „Pajūrio naujienos“ paklausė Kretingos istorijos žinovo muziejininko Juliaus Kanarsko, kuris patvirtino, kad yra išlikę senųjų kretingiškių pasakojimų, – šiuos užfiksavo jau anapilin iškeliavę muziejininkai Ignas Jablonskis ir Vytautas Rimgaila.

„Yra žinoma, kad Šv. Antano rūmų rūsiuose buvo kalinti ne Kretingos, bet iš Skuodo atgabenti žydai, iš kurių okupantai ir jų pakalikai visaip tyčiojosi. O enkavėdistų nukankintiems žmonėms atminti po nepriklausomybės paskelbimo prie tvenkinio pastatytas koplytstulpis“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Šešėlių teatro tradicijos tąsa

Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė ir praūžusio tarptautinio festivalio siela Auksė Antulienė pasakojo, kad ši proginė instaliacija, vaizduojanti keliaujantį aktorių su lagaminu yra tarsi Kretingoje įsigalinčios šešėlių teatro tradicijos tąsa: yra sukurtas šešėlių spektaklis, skirtas Kretingos miesto istorijai, į Kretingą kviečiami garsūs keliaujantys aktoriai iš užsienio.

Ši kraštiečio menininko Andriaus Seselsko, gyvenančio Kelmėje, bet mylinčio Kretingą ir savais darbais ją puošiančio, ir šįsyk sukurta instaliacija dieną atrodo vienaip, o vakare apšviesta, prijungus prie gatvės apšvietimo, savaip meta šešėlius, tuo primindama šešėlių teatro personažą.

Vieta jai, tikino A. Antulienė, buvo parinkta suderinus ir su Kretingos rajono kultūros centro vadovais, ir su Kretingos rajono savivaldybės vyriausiąja architekte Reda Kasnauske. „Norėjosi matomos vietos prie Kultūros centro, arčiau savojo teatro, kuris atžalyniečiams yra tarsi antrieji namai, erdvių. Prie pat Kultūros centro vietos jai lyg ir nebėra, nes numatyti aplinkos renovacijos darbai. Manau, kad, įrengus instaliaciją dabartinėje vietoje, nėra nieko įžeidžiančio: istorija ir kultūra eina išvien ir papildo viena kitą. O mes juk galvojame apie vaikų ateitį“, – įsitikinusi „Atžalyno“ vyriausioji režisierė.

Architektė pasirengusi dialogui

Istoriko J. Kanarsko manymu, visos mūsų tautos istorija yra skausminga, kiekviena žemės pėda aplaistyta krauju. Tai savaip ir primena prie gimnazijos tvenkinio įrengtas koplytstulpis. Bet gyvenimas tęsiasi, mūsų jaunasis atžalynas stiebiasi ir turi atsirasti vietos jų pačių ar jiems skirtai kūrybai.

Vyriausioji rajono architektė R. Kasnauskė sakė, kad instaliaciją „Keliaujantis aktorius“ reikėtų vertinti ne kaip ilgalaikį meno kūrinį, o kaip laikiną, festivalio proga įrengtą instaliaciją. „Tai nėra ilgaamžis kūrinys. Ir mes nesiekiame juo ištrinti istorinio atminimo, juolab kad abu kūriniai stovi ant dviejų takų sankirtos: kankiniams atminti skirtas koplytstulpis – aikštelėje su suoliukais, o instaliacija – įkalnėje priešingoje pusėje. Bet jeigu kažkam tai yra labai jautru, galime susitikti, diskutuoti ir ieškoti instaliacijai kitos vietos“, – R. Kasnauskė sakė, kad yra pasirengusi dialogui.

Tačiau jos akimis žvelgiant, teritorija aplink Pranciškonų gimnazijos tvenkinį pripildyta gimnazistų šurmulio, tai – ir atžalyniečių veiklos zona. Todėl erdvės tinkamos užpildyti jų ir profesionalių menininkų kūryba. Pernai miesto šventei per lurdo slėnį tekantis Pastauninko upelis buvo išpuoštas mokinių keramikos darbais.

• Rašyti komentarą (8)