- Daug mokyčiausi. Meilė būtų antroj vietoj, o mokslas ir darbas – pirmoj. Šiandien – viskas yra savo vietoj: džiaugiuosi šeima, nors ir anksti ištekėjau. Bet šiandieniniu protu suvokiu, kad laiku reikėjo mokytis. Dirbu prekybos sferoj, darbas labai patinka, tik va – žinių trūksta. O šiaip širdimi ir dabar tebesu jauna.
Jolanta Baronienė:
- Taip, kaip ir dabar gyvenu. Nekeisčiau ničnieko: nei profesijos, nei draugų. Esu dėkinga už kiekvieną valandą, kurią pragyvenau. Kiekvienas išgyvenimas – džiugus ar skausmingas – tai tavo gyvenimo patirtis. Reikia džiaugtis, kad tau duota pradėti dieną ir už ją padėkoti lemčiai.
Genovaitė Petrutienė:
- Šokčiau, nes taip ir neatsišokau tiek, kiek norėjosi. Nors šokau nuo mažų dienų ir tik prieš kelerius metus išėjau iš pagyvenusių žmonių šokių kolektyvo „Rangė“. Kitaip vaikus auklėčiau. Nors jie - geri, tačiau laikmetis kitas ir patirtis didesnė. Pasiilgau gyvo baleto ir teatro, kurie puošė mano Vilniuje praleistą jaunystę.
