|
|
|
Pavasaris budina Kretingos turgų
Atėjus pavasariui, bunda ir Kretingos turgus: be prekeivių maisto produktais, žemės ūkio gėrybėmis, rūbais, avalyne, jau rikiuojasi ir daržovių, gėlių daigų, sodmenų augintojai. „Turguje įprastas sezoniškumas, kuris turi įtakos ir mūsų finansiniam rezultatui: nors praėjusiais metais pajamas padidinome 17 proc., nuostolio išvengti nepavyko “, – teigė uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos turgus“ direktorius Nerijus Tertelis. Jo vadovaujamos įmonės 2022 m. metinę veiklos ataskaitą rajono Savivaldybės taryba įvertins artimiausiame posėdyje. Komercinės mugės – papildomos pajamos Per praėjusius metus „Kretingos turgus“ gavo 70,7 tūkst. Eur pajamų: turgavietės prekybos vietų pajamos sudarė 45,4 tūkst. Eur, nekilnojamojo turto nuomos pajamos – beveik 8 tūkst. Eur, mugių pajamos – 17,4 tūkst. Eur. Nors, palyginus su ankstesniais metais, pajamos didėjo – 2020 m. jos sudarė 55 tūkst. Eur, 2021 m. – per 60 tūkst. Eur – praėjusius metus „Kretingos turgus“ baigė su 9,2 tūkst. Eur nuostolio. „Mūsų turgus turi savo filosofiją ir savo žavesį – atrodo, kur daugiau nusipirksi pomidorų, agurkų ar paprikų daigų, kur daugiau turėsi galimybę pasiderėti, o ir istorija, matau, sukasi ratu – pamažu grįžtame į buvusį ūkinį turgų, tačiau jo patrauklumą lemia sezoniškumas ir orai: lyja – pirkėjų nėra, žiemą gi būna dienų, kad nors spyną ant turgaus vartų kabink. Tai lemia ir mūsų pajamas“, – neslėpė N. Tertelis, šiuo metu gyvenantis pavasariniais rūpesčiais – kaip patenkinti prekeivių daigais ir sodmenimis poreikius. Būtent šie prekeiviai pavasarį ir užpildo dalį turgaus, kuris Kretingoje turi savo veidą. Miesto veidą kuria ir komercinės mugės, kurių idėja, ieškant galimybių uždirbti papildomų pajamų, kilo 2017-aisiais. „Pamažu įsibėgėjome, tačiau dalį 2020–2021 metų praleidome tuščiai, kai dėl koronaviruso pandemijos buvo uždrausti bet kokie masiniai renginiai. O štai jau praėjusiais metais surengėme 7 muges, trukusias 13 dienų, ir uždirbome beveik 12 tūkst. Eur daugiau negu 2021-aisiais, į rajono biudžetą sumokėjome beveik 8,5 tūkst. Eur vietinės rinkliavos mokesčio už prekybą viešose vietose“, – paaiškino N. Tertelis, kurio pastebėjimu, Kretingos mieste mugių kaip ir pakanka: mugės yra proginis dalykas, todėl jose ir ieškoma kažko įdomesnio, patrauklesnio, įvairesnio. „Mugės turi stebinti, – įsitikinęs turgaus direktorius. – Tačiau vis dar abejoju, ar pas mus pasiteisintų tokios mugės, kaip, tarkim, rengiamos Vakarų šalyse, kai miestų centrai prieš Kalėdas virsta mugių miesteliais. Filosofija paprasta – investavus norisi ir uždirbti, o tam reikia ir ilgamečių susiformavusių tradicijų, ir geros perkamosios gyventojų galios.“ N. Tertelis įžvelgė ir kitą dalyką: nupirkus mugių namelius, kurių per metus prireiktų tik kartą ar du, tektų ieškoti vietos jiems sandėliuoti, o ir per kiek laiko atsipirktų tokia investicija.
Ar įmanoma sugrįžti į istorinę vietą „Kretingos turgaus“ direktorius neslėpė viešojoje erdvėje išgirstąs pasvarstymų apie Kretingos turgaus sugrąžinimą į istorinę jo vietą Rotušės aikštę miesto centre. „Mano nuomone, Kretingos miestui visiškai pakanka proginių mugių. Gerai pagalvokime, ką mums duotų šeštadienio pusdieniai, skirti turgui? Visų pirma, tai sutrikdytų automobilių eismą, kaip reikėtų spręsti ir automobilių statymo problemą?“ – pasvarstė N. Tertelis. Jo pastebėjimu, pradėjus miesto centre rengti šeštadieninius turgus, pradėtų merdėti didysis turgus: „Su ta problema susiduriame per muges: kai miesto centre vyksta mugės, turguje iškart mažiau pirkėjų, kas netenkina prekeivių. Todėl, rengdami muges, bandome visaip laviruoti.“ N. Tertelis sakė suprantantis, kad mūsų žmonės, lankydamiesi kitose šalyse, mato daug įdomybių, kad Vakarų šalių miestų centruose veikiantys ūkininkų turgūs yra žavūs, suteikiantys naujų spalvų ir šurmulio miestui. „Bet ar tai pasiteisintų pas mus? Juk turgus yra įpročio dalykas, tad vis dėlto manyčiau, kad keisti tradicijų nereikėtų, o kalbant apie istorinę praeitį – gal į ją dairytis irgi neverta?“ Investuoti vargu, ar apsimokėtų Turgus Kretingoje dirba dukart per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais. Prie šio ritmo yra įpratę ir turgaus prekeiviai, kurie per savaitę suka tam tikrą ratą: antradieniais ir penktadieniais vyksta į Salantus, ketvirtadieniais – į Darbėnus, sekmadieniais – į Rietavą. „Nesakau, kad visi, bet tokiu ritmu tikrai gyvena didžioji dalis prekeivių“, – sakė N. Tertelis, prisiminęs momentą, kai buvo sumanyta turgų „įdarbinti“ kiekvieną dieną. Tada jam pavyko prikalbinti apie dvi dešimtis prekeivių, iš kurių po savaitės liko koks 10, dar po savaitės – 5, kol prekiauti liko 2 žmonės. „Sumanymas nepasiteisino. Manau, tam įtakos turi ir kasdien gausybę akcijų siūlantys prekybos centrai, o ir pirkėjas, kuris į turgų ateina su tikslu dėl išskirtinio, įdomesnio ar įprasto, bet kitur negaunamo produkto, prekės, jos kasdien neieško – jam to nereikia“, – įžvalga pasidalino turgaus direktorius, kurio manymu, didelės investicijos – tarkim, nupirkti ir pastatyti paviljonus, greičiausiai būtų netikslingos, nes prireiktų ilgų metų, kad jos atsipirktų. „Tačiau jeigu būtų poreikis ir turgaus prekeiviai vis dėlto ryžtųsi prekiauti tik Kretingoje ir kasdien, o ir pirkėjas įprastų lankytis turguje dažniau, tai vertintume, svarstytume ir, galbūt sutelkę jėgas su Savivaldybe, pasirengtume naujam kokybiniam žingsniui turgaus infrastruktūros gerinimo link“, – N. Tertelis teigė, kad Kretingos turgaus mikrorajono infrastruktūra po truputį plečiasi – atsirado servisas, kirpykla, kepyklėlė, veterinarijos klinika, ko gero, ta infrastruktūra plėsis ir toliau, tapdama traukos centru ne tik turgaus dienomis. Plėtrą ir investicijas, anot turgaus direktoriaus, paspartintų ir teigiamai išspręsta automobilių statymo problema turgaus prieigose. O dabartinėje situacijoje, ieškant išeičių, kaip uždirbti dar daugiau pajamų, šiemet yra numatyta prekeivius pienu ir pieno produktais perkelti į mėsos paviljoną, o atlaisvintas patalpas – išnuomoti. Tai leistų papildomai uždirbti 3 tūkst. Eur. Padidinus mokestį mugės prekiautojams pagal punktą „Kita prekyba iš palapinių“, būtų galima gauti 2 tūkst. 300 Eur papildomų pajamų, o pakėlus mokestį tautinio paveldo produktais ar kulinarijos paveldo sertifikatus turintiems prekiautojams – dar 1 tūkst. 250 Eur. „Turgavietės mokesčio ir mugių prekeiviams žemės ūkio produkcija ar pateikusiems tautodailės pažymėjimą mokesčio didinti neplanuojame“, – teigė N. Tertelis, kurio įsitikinimu, peržiūrėjus ir įmonės išlaidas, atlikus tam tikrus pertvarkymus, finansinį metų rezultatą būtų galima pagerinti apie pusaštunto tūkstančio eurų. --- „Pajūrio naujienų“ redakcijos žiniomis, socialiniuose tinkluose mugių prekeiviai vertino mugių organizavimo kokybę. Pagal įvertinimą, „Kretingos turgus“ pateko į pirmąjį trejetą, kas maloniai nuteikė „Kretingos turgaus“ administraciją.
|
|
