|
|
|
Nuleido rankas: vanduo dvokia, pagalbos šauksmas – į niekur
Gyvenantieji Lazdininkų kaime jau ne vienerius metus vargsta, norėdami savo namuose turėti gerti tinkamą vandenį. Gyventojai tikino, kad iš čiaupo bėga rusvos spalvos vanduo, smirda, o skonis – kaip pelkės vandens. Nelaka net šuo Geriamasis vanduo iš čiaupo, Lazdininkų gyventojų teigimu, skleidžia nemalonų kvapą. „Vieną kartą smirda daugiau, kitą – mažiau, o skonis – pelkės vandens. Blogiausia būna tada, kai tenka rytais valytis dantis, gali net apsivemti – žiauri smarvė, ir visi žmonės sako tą patį“, – situaciją apibūdino Lazdininkų gyvenvietės seniūnaitė Rima Dobrovolskienė. Jos kaiminystėje gyvenantis Aurelijus Grigalauskis taip pat patikino, kad iš čiaupo bėgančio vandens nevartoja: „Jo nelaka ir mūsų šuo.“ Gyventojai geriamąjį vandenį perka prekybos centruose. A. Grigalauskio šeimai per parą prireikia 5 l vandens. Štai 4 asmenų Irenos Mažonienės šeimai prireikia 2–3 5 l vandens butelių per parą. „Iš čiaupo vandens nenaudojame nei gerti, nei maistui gaminti“, – kalbėjo Irena. Su tokia situacija susidūrę lazdininkiškiai ne tik perka geriamąjį vandenį, bet savo namuose turi įsirengę ir vandens kokybę pagerinančius filtrus. „Tačiau ir tai nepadeda pakeisti vandens skonio“, – tikino I. Mažonienė. Neprijungs prie Darbėnų Dar vienas gyventojas pasidalino savo nemalonia patirtimi, kuomet į jo sodybą pailsėti buvo atvykusi vokiečių šeima. „Jie susimokėjo už 10 dienų, tačiau praėjus kuriam laikui, šeima kreipėsi į mane, sakydami, kad labai prastas vanduo. Jiems visa kita patiko, tačiau dėl netinkamo vandens jie išvyko ankščiau“, – kad teko grąžinti dalį sumokėtų pinigų, pasakojo jis. Po tokios situacijos suirzęs jis kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios specialistai atvyko paimti vandens mėginių. „Jie pasakė, kad viskas gerai, nors amonis 3 kartus viršijo normas“, – tęsė gyventojas. Susidūrusieji su šia problema tikino, kad vanduo kartais pagerėja, tačiau, praėjus kažkiek laiko, vėl pablogėja. „Kažką padaro, vanduo praskaidrėja, praeina kelios dienos ir vėl jis – rudos spalvos. Būna, pripilame vonią vandens, tai jis būna tokios spalvos kaip arbata“, – sakė A. Grigalauskis. Sužiedinus vandens sistemą ir ją nuolat praplaunant, gyventojai taip pat pajuto pagerėjimą. R. Dobrovolskienės teigimu, pastaruoju metu niekas sistemos nebeperplauna. „Kol skambinėdavau, nuolat juos judindavau, tol kažką darydavo, – kalbėjo seniūnaitė. – Dėl vandens kokybės kreipėmės į „Kretingos vandenis“. Technologai tikindavo, kad pas mus vyksta vandens gerinimas, tą patį bendrovė rašo ir savo internetiniame puslapyje, bet kaip negeriamas, taip negeriamas tas vanduo.“ Ją papildė ir kaimynas A. Grigalauskis: „Kol vyksta vandens gerinimo darbai, jie parašo, kad nevartotumėme jo. Tai gal bent tuo laikotarpiu galėtų atvežti mums geriamojo vandens. Ir dabar tas gerinimas vyksta, parvažiuodamas iš darbo visada matau, kad jie ten kažką krapšto, tačiau rezultato nejaučiame.“ Gyventojai piktinosi ir tuo, kad apie vandens kokybės tyrimus jiems nėra suteikiama jokios informacijos. „Prašome technologų, kad atsiųstų tyrimų rezultatus, tačiau gauname tik sakinį, kad vanduo tinkamas naudoti“, – nuogąstavo seniūnaitė. Darbus vandenvietėje atliekančios bendrovės „Kretingos vandenys“ teigimu, apie atliekamus darbus informacija teikiama elektroninėje svetainėje, joje taip pat pateikti ir geriamojo vandens tyrimų rezultatai. Lazdininkiškiai apsvarstė ir daugiau galimybių, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. „Į tą vandenvietę jau tiek pinigų yra sukišta, mes jau seniai būtume prijungti prie Darbėnų vandenvietės, kur vanduo yra geras“, – įvardino R. Dobrovolskienė. Kai kuriems gyventojams valdžios atstovai net prasitarė, kad apie tokią galimybę yra svarstoma. „Mums sakė, kad gal jungs prie Darbėnų. Užsiminė, kad tai bus daroma kitais metais“, – sakė A. Grigalauskis. Laikinai bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus pareigas einantis Donatas Sirutis patvirtino, kad apie tai buvo svarstyta: „Lazdininkų kaimo vandentiekio tinklų prijungimas prie Darbėnų vandenvietės buvo svarstomas, bet dėl didelių lėšų poreikio to atsisakyta.“ Per daug amonio Per paskutinius 2 metus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamentas užregistravo 2 Lazdininkų gyventojų skundus, iš kurių 1 pasitvirtino – ištyrus vandens mėginį paaiškėjo, kad vandens kvapas ir skonis nepriimtinas vartojimui. Tarnyba iš Lazdininkų gyventojų skundą paskutinį kartą gavo praėjusių metų rugpjūtį. „Pareiškėjas skundėsi nepriimtinomis juslinėmis vandens savybėmis – blogu kvapu. Atlikus vandens mėginio, paimto iš gyventojo namų čiaupo, tyrimą paaiškėjo, kad kvapas atitiko higienos normos reikalavimus“, – sakė VMVT Klaipėdos departamento Maisto kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė maisto produktų inspektorė, vykdanti patarėjo funkcijas Rita Viskantienė. Tarnyba yra atlikusi ne vieną su šia vandenviete susijusį tyrimą. Per paskutinį patikrinimą šių metų sausį buvo įvertintos bendrovės „Kretingos vandenys“ geriamojo vandens programinės priežiūros, vykdytos 2022 metais, rezultatai. Pastarieji parodė, kad vanduo, tiekiamas gyventojams iš Lazdininkų vandenvietės, neatitinka kokybės reikalavimų pagal 1 indikatorinį rodiklį – amonį, kurio koncentracija viršijo nustatytą vertę pagal Lietuvos higienos normą apie 3 kartus. „Šio rodiklio padidėjimas siejamas su gamtinėmis vandens savybėmis, esamomis geologinėmis sąlygomis, tai nėra taršos požymis. Tačiau tiekėjas buvo įpareigotas imtis veiksmų, kad vanduo atitiktų higienos normos reikalavimus. Pagal VMVT Klaipėdos departamento turimą informaciją, įmonė imasi veiksmų, kad vartotojai gautų kuo geresnį vandenį“, – kalbėjo R. Viskantienė. Leistina amonio norma – 0,50 mg. l, Lazdininkų vandenvietėje – 1,56 mg. l. Amonis požeminiuose vandenyse susidaro vykstant natūralioms gamtinėms sąlygoms, amonio koncentracijai vandenyje įtakos turi ir aplinkos tarša. Per požeminius vandenis amonis patenka į šulinius ir į nekokybiškai įrengtus ar pasenusius požeminio vandens gręžinius. „Iš esmės Lazdininkų gyventojams šiuo metu tiekiamas geriamasis vanduo yra saugus vartoti, nes nebuvo nustatyta nė vieno toksinio – cheminio – ar mikrobiologinio rodiklio pažeidimo, todėl gyventojų sveikatai neigiamo poveikio nėra. Tikimasi, kad, įmonei atlikus numatytus darbus dėl vandens kokybės gerinimo, gyventojai galės pasidžiaugti ir puikiomis juslinėmis vandens savybėmis, tačiau šie procesai užtrunka, kadangi reikia nemažų finansinių investicijų“, – apibendrino R. Viskantienė. Diegia naujas technologijas Apie vykdomus darbus Lazdininkų vandenvietėje kalbėjo ir laikinai bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus pareigas einantis Donatas Sirutis. Jo teigimu, šiuo metu bendrovė, siekdama pagerinti Lazdininkų vandenvietės geriamojo vandens kokybę, vykdo naujos technologijos įdiegimo procesą: „Jis yra sudėtingas, ir tikimasi visiems naudingo rezultato.“ Bendrovė, Lazdininkų kaime vykdydama vandens gerinimo įrengimų naujos technologijos įdiegimo ir eksploatacijos darbus, pastebėjo, kad vandens kokybė gerėja. „Tai patikino ir mūsų darbuotojų paklausti gyventojai, – sakė D. Sirutis. – Kad technologinis procesas vyktų sklandžiai, gavę gyventojų pastabas, analizuodami vandens tyrimų rezultatus, atitinkamai reguliuojame ir technologinį procesą.“ Spręsdami, kaip pagerinti į namų ūkius atitekantį prastą Lazdininkų gręžinio vandenį, „Kretingos vandenys“ sužiedino vandens tiekimo trasą. „Periodiškai praplauname Lazdininkų kaime esančius vandentiekio vamzdynus, reaguojame į gyventojų skundus, atliekame plovimo darbus abonentų apskaitos mazguose“, – įvardino D. Sirutis. Kovo 3 d. „Pajūrio naujienose“ išspausdintoje publikacijoje buvęs bendrovės direktorius Tomas Jurgutis paaiškino, kad sužiedinti vandens tiekimo trasą buvo būtina, kad atsirastų galimybė ją praplauti. Jo teigimu, tai padėjo iš vandens išvalyti geležį, tačiau gręžinio vandenyje esantį amonį pašalinti sudėtinga: „Tam auginame specialias bakterijas, kurioms užaugti reikia nuo 3 mėnesių iki pusmečio.“ --- Lazdininkų vandenvietė buvo suprojektuota 2018 m. Jos statyba kainavo 76 tūkst. 770 eurų. „Kretingos vandenims“ sužiedinti vandens tiekimo trasą kainavo dar 34 tūkst. eurų.
|
|
