|
|
|
Margučius Velykoms dekoruoja japoniška puošybos technika
Vizualiai lengvi, švelnių spalvų ir medžiagų, santūriai dekoruoti, kaip ir visa, kas būdinga japonų menui ir kultūrai. Tokie yra pagal senovinę japonų rankdarbių meno, vadinamo kimekomi, techniką kretingiškės Aldonos Narkuvienės, buvusios pedagogės, o dabar – Trečiojo amžiaus universiteto rankdarbių klubo vadovės, sukurti velykiniai margučiai. Išrado vienuolis, puošdamas lėlę A. Narkuvienė, ilgametė Pranciškonų gimnazijos technologijų mokytoja, išbandžiusi įvairius rankdarbių kūrybos būdus, įvaldžiusi jų puošybos techniką, sakė, kad Velykoms prieš porą metų sumaniusi papuošti kiaušinius pačios išsiuvinėto audeklo skiautėmis. O šiemet sumąsčiusi sudėtingiau – sukurti puošmenas Velykų medžiui kimekomi būdu. Šią techniką ji jau išbandė ir kalėdiniams žaislams. Pagal šį metodą kiaušinio formoje ji išskaptuoja simetriškus griovelius, padalijusi kiaušinį į 4,8,16 ar 18 dalių, ir į tuos griovelius sukamšo audinio atraižas, o griovelius užtaiso spalvingomis virvelėmis, juostelėmis, taip juos paslėpdama. Kiaušinį dar dekoruoja gėlytėmis, žvaigždutėmis, kaspinėliais. „Šis būdas nėra naujovė, tik gal kiaušinius dekoruoti Japonijoje neįprasta, nes tai nebūdinga jų tradicijoms. O šiaip ši technika paplitusi pasaulyje jau kone tris šimtmečius. Manoma, kad XVIII a. vienuolis iš Kioto miesto išskaptavęs lėlytę iš medžio ir sumanęs ją aprengti: tam išgremžė griovelius ir į juos įtaisė audeklo skiautes. Reikia ir matematikos įgūdžių Tačiau kimekomi būdas nėra toks paprastas, kaip nuskamba A. Narkuvienės žodžiais: pasirodo, iš pradžių reikia gerai matematiškai apskaičiuoti matmenis ir ant kiaušinio išsibraižyti taisyklingas linijas ir tik tuomet išskaptuoti 0,3-0,5 cm gylio griovelius. Sudėtingiausia išgremžti suktas S formos linijas. Tiesa, ne tikrame kiaušinyje, o jų formose iš putplasčio – tokių dabar galima nusipirkti. Tuomet tenka derinti medžiagos gabalėlių spalvas, faktūrą, išsipjaustyti jų formas, paliekant ilgesnius kraštus, kurie kamšomi į griovelius, ir prie jų pritaikyti užpildą – dekoratyvines juosteles. O kur dar audinių, virvelių, dekoratyvinių mažmožių paieška parduotuvėse, turguje, dėvėtų drabužių krautuvėse. „Dekoravimui labai tinka vyriški marškiniai, jų specifinio audinio kokybė. Jų, visokių spalvų, prisiperku „blusturgiuose“. Švelnūs šio audinio atspalviai labai dera tarpusavyje ir su kitais prabangesniais audiniais. Smagu taip kurti, nes žinai, kad ir pats prisidedi prie, kaip dabar madinga sakyti, tvarumo ir ekologijos puoselėjimo“, – kalbėjo kūrėja.
Primena lietuviškus skiautinius Kimekomi dekoravimo būdas, kurio ji neseniai mokė ir Trečiojo amžiaus universiteto moteris, iš dalies prilygsta lietuviškai senovinei skiautinių technikai, kurią ji labai pamėgusi. „Iš skiautinių pabandžiau pagalves, sukūriau lovatiesę, prisisiuvau įvairių krepšių, – šiems panaudoju dėvėtus džinsus. Smagu neišmesti dar tinkamų drabužių arba įsigyti gerus iš antrų rankų“, – prie pašnekesio apie tvarumą vėl grįžo kūrėja. Naujai sukurta jos velykinių kiaušinių kolekcija neužsigulės namuose: dalį sukabins ant velykinio medžio savo namuose, o kita dalis iškeliaus kaip dovanos draugams, pažįstamiems. Kaip ir kiti meistrės sukurti rankdarbiai. „Nespėju prikaupti darbų tautodailės mugėms, bet norėčiau prieš ateinančias Kalėdas dalyvauti mugėje viešojoje bibliotekoje“, – prasitarė rankdarbių meistrė. A. Narkuvienė, neseniai dar atradusi šokį ir muziką, kaip terapiją kūnui dienomis, vakarais, atviravo, taip pat negalinti ramiai sėdėti prie televizoriaus – imasi rankdarbių, kurie yra terapija sielai. Šviesią A. Narkuvienės nuotaiką, pozityvų jos požiūrį į gyvenimą tarsi spinduliuoja jos kūriniai. „Mano nuostata – nestenėk ir nedejuok, tavo bėdos ir ligos aplinkiniams neįdomios, ieškok pats, susirask savąją terapiją – gyvenimas yra pilnas galimybių. „Ir per karantiną skambindavo dukros Laima ir Simona, sakydavo: kaip malonu, mamyt, visuomet tavo džiugų balsą girdėti. Tu neliūdi, o kūryba užpildai savo dienas“, – atviravo 68-erių pašnekovė.
|
|
