Protestuotojų minioje prie Seimo – ir kretingiškių balsas

Kretingiškius ūkininkus į Vilnių išlydėjo rajono meras Antanas Kalnius (kairėje).

Atstatydinti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, „išlupti“ bent 40 mln. Eur patirtiems nuostoliams kompensuoti ir pasikalbėti su Premjere Ingrida Šimonyte – tokie buvo pagrindiniai vakar Vilniuje, prie Seimo, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos surengtos vienos didžiausių pastaruoju metu žemdirbių protesto akcijos reikalavimai.

Žemdirbiai susitelkė kaip kumštis

Žemės ūkio ministerija už laikomas karves yra pasiūliusi suteikti 8 mln. eurų paramą, tačiau, akcijos organizatorių teigimu, ši suma yra nepakankama.

Palaikyti protestuojančių pienininkų atvyko ir būrys kretingiškių. „Negalime tylėti matydami, kas šiame sektoriuje dedasi. Žmonės jau nebeturi, iš ko gyventi – su kuo ir mūsų rajone besikalbėjau, dalis išparduoda karves lenkams. Vadinasi, lietuviško pieno Lietuvai nebereikia, pirksim lenkišką?“ – ironizavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Yra pieno ūkio savininkų, kurie karvių išparduoti kol kas nesiryžta, anot R. Pauliko, dar šiek tiek „kvėpuoja“, tačiau jų vienų balsas – balsas tyruose.

„Visų šakų žemdirbiai turim sueiti į krūvą ir palaikyti vieni kitus, nes Lietuvos žemės ūkis tarpusavyje labai susijęs: šiandien blogai vieniems, o rytoj – kitiems. Gal, kai valdžia pamatys mūsų jėgą, ims galvoti kitaip?“ – svarstė pašnekovas. Jo žodžiais, grūdininkams ūkininkauti – irgi ne pyragai, į kampą varo dabartiniai reikalavimai. „Jau greit visa Lietuva bus padaryta ekologine, duoną, grūdus irgi pirksim iš Latvijos, Lenkijos ar Vokietijos“, – apmaudo neslėpė R. Paulikas.

Labiausiai žemdirbius žeidžianti diktatūra: pavyzdžiui, vandens apsaugos zonos nustatytos tokios, kad sklypą nusipirkusiam, už hektarą žemės mokėjusiam po 5–7 tūkst. eurų žmogui šiandien draudžiama tose vietose sėti ir auginti javus, reikalaujama, kad ten būtų pieva.

Seimo pirmininkei – rezoliucija

„Politikai keičiasi, bet, vos atsisėdę į šiltas vietas, labai greit pamiršta, ką prieš rinkimus žadėję“, – sakė Rimantas. Neatsitiktinai ir mitinguotojai prie Seimo rankose laikė plakatus su užrašais: „Atvežėme šūdo, nes gerai mokate jį malti“, „Mus naikina ne tik vilkai, bet ir valdžia“, „Geras pienas – ne vanduo, ūkininkas – ne šuo“.

Protesto akcijoje dalyvavusių Lietuvoje veikiančių žemdirbių asociacijų atstovai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen parengė ir perdavė rezoliuciją, o vėliau įvyko susitikimas ir su I. Šimonyte. Keliomis dienomis anksčiau Seime Premjerė buvo sakiusi, kad valstybės biudžete „besimėtančios“ reikalaujamos 40 mln. eurų sumos nėra, be to, vienkartinė parama pieno tiekėjų neskatintų kooperuotis ir taip stiprinti savo derybinę galią, o perdirbėjų – didinti supirkimo kainas.

Ministerija keis Pieno įstatymą

Dar protesto išvakarėse Žemės ūkio ministerija išplatino informacinį pranešimą, kad inicijuoja Pieno įstatymo projekto pakeitimus. Viena esminių nuostatų – atsisakyti žalio pieno pardavėjų grupavimo pagal parduodamo pieno kiekį, taip nebeliktų pieno pardavėjų suskirstymo į 10 skirtingų grupių pagal parduodamo žalio pieno kiekį per vieną dieną. Naująja įstatymo redakcija siekiama nustatyti, kad derybos dėl žalio pieno kainos ir kitų sutarties sąlygų vyktų ne su atskiru žalio pieno pardavėju, bet su žalio pieno pardavėjų grupe, kurie atstovautų visiems konkrečiam pieno supirkėjui pieną tiekiantiems pardavėjams. Derybų metu sutartų sąlygų taikymas būtų privalomas visose žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose su tuo pieno pirkėju. Siūloma nustatyti, ir kad derybų metu būtų sutarta dėl pieno kainos bei kaip ta kaina būtų taikoma pieno pardavėjams ar jų grupėms, kai pienas pristatomas ar paimamas skirtingu būdu: paimant supirkimo punkte ar tiesiai iš ūkio, kai pristatomas tiesiai į pieno pirkėjo įmonę. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad pirkėjams įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į perdirbimo įmonę, kaina būtų ne mažesnė negu kaina, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto šaldytuvo.

Įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad sutarta kaina gali būti kaip fiksuotas dydis arba suskaičiuojama pagal įvairius sutartus objektyvius rodiklius, kuriems keičiantis būtų perskaičiuojama pieno kaina. Žemės ūkio ministerija taip pat siūlo nustatyti, kad pieno pirkėjai galėtų taikyti priemokas ir priedus už jiems svarbias sąlygas, o priemokų ir priedų sistema būtų vieša ir iš anksto žinoma. Priedai ir priemokos būtų mokami visiems pieno pardavėjams, kurie atitinka tas sąlygas. Siūloma, kad priemokų ir priedų dydžiai kartu, t. y. bendroje sumoje, būtų ne didesni, kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos. Siūloma padidinti baudų už įstatymo pažeidimus dydžius, nustatyti iki 1 proc. baudą nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės per metus.

• Rašyti komentarą (10)