|
|
|
KONSULTUOJA LIETUVOS JAUNŲJŲ ADVOKATŲ ASOCIACIJA |
|
|
Dovilė URNIKIENĖ
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto pirmininkė, advokato padėjėja
|
Vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis (alimentų) dydis gali būti nustatytas teismo dviem būdais: tėvams pasirašant sutartį, kuri teikiama teismui patvirtinti, arba, jei tėvams susitarti tarpusavyje nepavyksta – išlaikymo dydį savo sprendimu nustato teismas. Tačiau bet kuriuo atveju ta suma, kurią skyrium gyvenantis tėvas (motina) kiekvieną mėnesį moka vaikui išlaikyti, privalo būti indeksuojama. Kas ir kaip tai turi daryti, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto pirmininkė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė.
Skaitytojas klausė:
„Su žmona išsiskyrėme prieš 3 metus. Teismas patvirtino mūsų pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią aš įsipareigojau kiekvieną mėnesį mokėti po 400 Eur vaikui išlaikyti. Sąžiningai tai ir darau, tačiau dabar buvusioji žmona pareiškė, kad nori alimentus indeksuoti, t. y. prisiteisti juos dar didesnius. Ar ji gali tai padaryti? Mano nuomone, 400 Eur ir taip yra nemaža suma, be to, buvusioji žmona man neleidžia bendrauti su vaiku.“
– Periodinės išmokos indeksavimas nėra didesnio išlaikymo, įprastai vadinamų alimentų, prisiteisimas. Tai – visiškai skirtingi dalykai.
Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Kitaip tariant, indeksavimo paskirtis – išvengti situacijos, kai nustatyta fiksuota alimentų suma, mokama vieno tėvų kiekvieną mėnesį, praėjus kuriam laikui, dėl kylančių kainų taptų nebepakankama vaiko poreikiams patenkinti. Taigi kartu su kainomis turi kilti ir alimentų suma.
Kadangi periodinių išmokų indeksavimas yra numatytas įstatymu – įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tėvai negali susitarti, kad išlaikymo dydis bus neindeksuojamas: indeksuoti išmoką privaloma net ir tokiu atveju, jei tai nėra tiesiogiai nurodyta tėvų sutartyje ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas alimentų dydis.
LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas nurodo, kad periodines išmokas privalo indeksuoti pats skolininkas, arba asmuo, kuris tas periodines išmokas moka, taip pat pareiga indeksuoti išmokas numatyta ir antstoliui, kuris vykdo teismo sprendimą, bei darbdaviui, jei priteistas išlaikymas išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų. Net ir tada, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) tvarkingai kiekvieną mėnesį moka numatytą vaiko išlaikymo sumą, tačiau jos neindeksuoja, tas tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris vėliau pateikiamas antstoliui, kad būtų išieškoma nesumokėto indekso suma – išieškoti galima už 5 metų laikotarpį.
Mėnesio alimentų suma indeksuojama kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą (VKI), kurį suskaičiuoja ir skelbia Valstybės duomenų agentūra. Neindeksuojamos tik tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos.
Kalbant apie alimentų padidinimą, svarbu žinoti, kad nesvarbu, jos dydis nustatytas sutartimi ar teismo sprendimu, ateityje, pasikeitus gyvenimiškoms aplinkybėms, jis gali būti keičiamas. Siekiant išlaikymo dydį pakeisti – sumažinti arba padidinti – tėvai gali vėl taikiu susitarimu sudaryti naują sutartį, kurią teikia teismui patvirtinti, o jei jiems susitarti nepavyksta – tas tėvų, kuris nori pakeisti išlaikymo dydį, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.
Išlaikymo dydžiui pakeisti turi egzistuoti bent viena sąlygų:
1) iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis – vieno tėvų turtinė padėtis pablogėjo arba pagerėjo, tačiau vien tai, kad vieno tėvų turtinė padėtis pagerėjo, nėra pakankama priežastis savaime didinti ir vaiko išlaikymui skirtą sumą – visų pirma atsižvelgiama į tai, ar iki tol teiktas išlaikymo dydis buvo pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, ar atsirado naujų vaiko poreikių ir pan.;
2) pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, pavyzdžiui: dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, vaistai, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams; ar atvirkščiai – vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir pan.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaiko poreikių pokytis turi būti esminis, kad būtų keičiamas išlaikymo dydis. Atkreiptinas dėmesys į tai: jei vaikas paaugo, tai savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių.
Apibendrinant vaiko išlaikymo dydžio indeksavimo ir vaiko išlaikymo dydžio padidinimo skirtumus, svarbu žinoti, kad indeksavimas yra taikomas visoms periodinėms išmokoms ir jas mokantis asmuo negali pasirinkti, ar jas indeksuoti, ar ne, o vaiko išlaikymo dydžio padidinimas kiekvieną kartą sprendžiamas individualiai, įvertinant konkretaus vaiko poreikius ir to vaiko tėvų finansines galimybes. Pakeitus vaiko išlaikymo dydį, tarkim, nustačius didesnę periodinės išmokos sumą, ji taip pat turės būti kasmet indeksuojama.
Vadinasi, klausimą uždavęs skaitytojas privalo 400 Eur dydžio išmoką kiekvienais metais indeksuoti. Priešingu atveju, nesumokėta indekso suma gali būti priverstinai iš jo išieškota.
Skaitytojo pastebėjimas, kad buvusioji žmona neleidžia jam bendrauti su vaiku neturi nieko bendro su jo pareiga mokėti išlaikymą vaikui.
Skaitytojas nurodė, kad jis su buvusia sutuoktine pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino teismas, vadinasi, joje turėjo būti numatyta ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaiku. Jei vaiko motina pažeidžia ten numatytas sąlygas, skaitytojas gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį, kad šis užtikrintų teismo patvirtintos sutarties vykdymą.
Pasitaiko, kad bendravimo tvarka tėvų sudarytoje sutartyje ar teismo sprendime yra nustatyta pernelyg lakoniškai, paliekant laisvės sąlygų interpretavimui, taip pat vieno tėvų manipuliavimui padėtimi. Tokiu atveju patartina skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) inicijuoti mediaciją, per kurią kompromiso būdu būtų sudaroma nauja sutartis dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Šalims nepavykus geranoriškai susitarti, vienas tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kad šis savo sprendimu nustatytų tikslesnę bendravimo tvarką su vaiku ir taip užtikrintų abiejų tėvų vienodas teises ir pareigas auklėti savo vaiką.
