|
|
|
Susitikimas su praeities liudininkais – gyvoji istorijos pamoka
Šiemet, kovo 15-ąją, Lietuva pirmąkart paminėjo Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri į atmintinų dienų sąrašą įtraukta praėjusių metų pabaigoje. Minėdami šią dieną Darbėnų seniūnijos ir Darbėnų gimnazijos Kretingos rajone atstovai apsilankė pas Laukžemės kaime gyvenančią Zitą Aldoną Danielienę – kai ji dar buvo vaikas, jos tėvai trejus metus slėpė žydų tautybės vyrą Mošę Blochą ir taip išgelbėjo jam gyvybę. Pasibaigus karui, toje pačioje daržinėje įrengtame bunkeryje Aldonos tėvai Barbora ir Kazimieras Lukošiai slėpė ir Lietuvos partizanus, o 2015-aisiais Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žydų genocido atminimo dienos proga jau po mirties B. ir K. Lukošius apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, kurį atsiėmė jų duktė Z. A. Danielienė. Kartu su Darbėnų seniūnu Alvydu Poškiu, Darbėnų gimnazijos direktore Sonata Litviniene pas Z. A. Danielienę viešėjo ir gimnazistės, kurioms šis susitikimas – tai gyvoji istorijos pamoka, per kurią jos išgirdo tikrąją M. Blocho išgelbėjimo nuo nacių žiaurumų istoriją. Ji tebėra gyva ir žydų gelbėtojų dukters atsiminimuose, ir leidinyje, kuris buvo parengtas prieš įteikiant Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius žydus gelbėjusiems asmenims. Jame rašoma: „Didelės darbėniškių Mordechajaus ir Rozos Blochų šeimos, kaip ir daugumos Darbėnų miestelio žydų, likimas Holokausto metais buvo tragiškas. Šeimos galva Mordechajus Blochas buvo pirmasis Darbėnų žydas, nacių viešai nužudytas miestelio centrinėje aikštėje. Kazimiero ir Barboros Lukošių dėka išsigelbėjo vienintelis šios šeimos narys Darbėnų žydų mokyklos mokytojas Mordechajaus ir Rozos Blochų sūnus – Mošė Blochas. Nagingumu Darbėnų apylinkėse garsėjęs dailidė Kazimieras Lukošius su šeima gyveno šalia Laukžemės, Medomiškių kaime. Jo užsakovais dažnai būdavo Darbėnų žydai. Prasidėjus karui, Darbėnų žydai vietinių policininkų buvo suvaryti ir saugomi sinagogoje šalia Laukžemės kelio. Kai kurie vyrai ir moterys buvo atiduoti apylinkių ūkininkams darbams. Taip Lukošių šeimoje atsirado Mošė Blochas. Kai 1941 m. rugsėjį Lukošius pasiekė žinia, kad visus ūkininkams dirbusius žydus reikia grąžinti atgal, Kazys Lukošius, nujausdamas, kas žydų laukia, delsė atiduoti Mošę, kol iš Darbėnų atvažiavę policininkai išsivežė Mošę. Važiuojant tiltu per Kulšės upę, Mošė šoko iš vežimo į vandenį, jam pavyko išvengti policininkų kulkų ir pasislėpti miške. Kitą naktį jis pabeldė į Lukošių sodybos langą, jis buvo priimtas ir paslėptas. Taip prasidėjo ir trejus metus truko be galo pavojingas Mošės Blocho slapstymosi Lukošių namuose periodas...“ Darbėnų gimnazijos direktorės S. Litvinienės žodžiais, pagerbiant žydus gelbėjusių kraštiečių nuopelnus ir saugant nukentėjusiųjų nuo Holokausto atminimą, gimnazijoje yra įrengta edukacinė erdvė, skirta šiems istoriniams aspektams: eksponuojami stendai, sukurta kompozicija su simboliais, menančiais žydų tautos tragediją, žydų slapstymą primena stilizuota žemaitiška troba, o 3 ąžuoliniai „Nutilę varpai“ tarsi kalba, kad, nebesant gyvų aukų, išlieka žmogiškumas, kurį, siaubingai rizikuodami savo ir savo šeimų likimu, pademonstravo žydus gelbėję vietiniai žmonės. Žmonių, II pasaulinio karo metais gelbėjusių žydus nuo sunaikinimo, įvertino ir Izraelio valstybė, suteikdama Pasaulio tautų teisuolio garbės vardą kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas: tokį statusą skiria Yad Vashem – pasaulinis Hol okausto atminimo centras Izraelyje. Jo duomenimis, Lietuvoje tautų teisuolio statusą šiuo metu turi 924 žmonės ir mūsų šalis yra antroje vietoje pasaulyje pagal asmenis, kuriems suteiktas toks statusas; pirmoje vietoje – Nyderlandai.
„Pajūrio naujienų“ informacija
|
|
