|
|
|
Sugrąžino lopšinių tradiciją
Kretingiškis kompozitorius Aloyzas Žilys su Kaune gyvenančiu poetu ir publicistu Stanislovu Abromavičiumi išleido bendrą leidinį „Padainuok man lopšinę“. Jame – 25 kūriniai, kuriems žodžius parašė S. Abromavičius, muziką – A. Žilys. Į bendrystę suvedė „Tipu tapu“ Poetas, prozininkas, publicistas S. Abromavičius yra išleidęs 50 įvairaus žanro knygų, iš kurių pusė skirta vaikams. Šiuo metu savo kūrybą jis spausdina vaikams skirtame „Tipu tapu“ žurnale, jis yra ir šio žurnalo kūrybinės grupės vadovas. „Vyresnės kartos žmonės, ko gero, prisimena vaikams skirtą leidinį „Genys“. Nutrūkus jo leidybai, poetas Juozas Nekrošius su savo dukra Imandra sumanė jį atgaivinti, tačiau kažkas jau buvo užpatentavęs „Genio“ pavadinimą. Teko galvoti naują, taip gimė žurnalas „Tipu tapu“, kuris leidžiamas ir dabar ir kuriame spausdinama nemažai kūrybos vaikams“, – papasakojo S. Abromavičius, neslėpdamas, kad būtent „Tipu tapu“ jį ir suvedė bičiulystėn su kretingiškių kompozitoriumi A. Žiliu, kuris vienam eilėraščių sukūrė muziką ir atsiuntė į žurnalo redakciją. Nuo to ir prasidėjo dviejų kūrėjų bendrystė, davusi gražių kūrybinių vaisių.
Lopšinės „atėjo“ kartu su anūkais Iš viso A. Žilys yra sukūręs 30 dainų pagal S. Abromavičiaus parašytas eiles, iš jų – 25 lopšinės. „Jos į mano kūrybą atėjo kartu su anūkais – jų turiu septynis, vyriausiajam 25-eri, mažiausiajam – jau 10 metų“, – poetas prisipažino, kad yra parašęs ir išleidęs 4 lopšinių knygas. O kad nedingtų ir A. Žilio padarytas darbas, puoselėjant šį senas lopšinių tradicijas grąžinantį žanrą, pradėjęs ieškoti leidėjų, kurie imtųsi dainų leidinio „Padainuok man lopšinę“. „Dirbome daug – daug derinome, daug taisėme, kad knyga būtų patraukli, maloni vartyti, naudoti“, – S. Abromavičius pasidžiaugė profesionaliu knygos maketuotojos Lauros Inės darbu, leidinį papuošė žurnalo „Tipu tapu“ archyve saugomi piešiniai. S. Abromavičiaus pastebėjimu, mūsų visuomenė pamažu sugrįžta prie lopšinių tradicijos – jas savo vaikams jau niūniuoja jaunos mamos ir ne tik gimus vaikui, bet ir besilaukdamos. Rašytojas Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 2004 m. daug dėmesio skyręs pokario, tremties temoms, ir apie tremtį patyrusius vaikus yra išleidęs 5 knygas, o 6-toji 450 puslapių apimties knyga išleista anglų kalba. „O juk ir tremtyje motinos savo vaikus ramino lopšinėmis“, – tematiškai savo kūrybą su naujuoju leidiniu susiejo S. Abromavičius.
Turėtų sulaukti atgarsio Leidinio „Padainuok man lopšinę“ bendraautorius kompozitorius A. Žilys sakė esąs įsitikinęs, kad ilgametė darbo su vaikais patirtis leidžianti jam manyti, jog leidinys turės atgarsį ne tik ugdymo įstaigose, bet ir šeimose, kuriose puoselėjamos muzikavimo tradicijos. „Lopšinė yra tai, ką atsinešėme iš savo vaikystės. Lopšinės yra paprastos, tačiau telkia ir ramina“, – A. Žilys sakė, kad jis, kurdamas muziką S. Abromavičiaus tekstams, ir stengėsi perteikti lopšinių skleidžiamą ramybę, pastovią ritmiką, melodijos nuoširdumą. Lopšinių autorius įsitikinęs, kad leidinyje publikuojamus kūrinius, kurių tekstai – suprantami, o melodijos įsimintinos ir nesunkios atlikti, gali dainuoti tėvas ir motina arba visa šeima kartu. Kompozitorius šiek tiek atskleidė ir savo darbo užkulisius: jo kūryboje muzika „eina“ paskui žodį. „Aš neturiu to komforto, kaip kiti kompozitoriai, kai pirma parašai muziką, po to ieškai teksto – esu ir aš bandęs, bet tai gana sudėtinga. Todėl, kol neturiu patrauklaus tinkamo teksto, muzikos rašyti nepradedu“, – sakė jis, pripažindamas, kad, kuriant muziką lopšinėms, jose natūraliai suspindėjo ir liaudiškos muzikos blyksniai – nuo tradicijų, suformuotų dar vaikystėje, pabėgti neįmanoma. Galutiniu rezultatu A. Žilys sakė yra labai patenkintas, leidinio labai laukė, o knygos kokybė nuteikė puikiai. Surengęs ir nedidelį eksperimentą – jo vadovaujamiems kolektyvams „Svajai“ ir „Svajonių aidui“ viešint Babtuose ten dirbanti buvusi Pranciškonų gimnazijos muzikos mokytoja Danutė Šakalienė ne tik vidury koncerto autoriui įteikė naują knygą, bet ir padainavo porą lopšinių. „Buvo matyti, kaip jos sušildė publiką“, – neslėpė autorius.
Ne pirmas projektas Bendras su S. Abromavičiumi leidinys A. Žiliui – ne pirmas bendradarbiavimo su poetais projektas. Štai visai neseniai išleista knyga „Viskas telpa dainon“, kurioje – vien kūriniai poeto Stasio Žlibino žodžiais ir kuri buvo pristatyta poeto gimtinėje Rietave, taip pat – Elektrėnuose, kuriuos jis įamžino savo garsiąja daina „Elektrėnų žiburiai“. „Tai – vienas populiariausių poetų, kurio koks tūkstantis eilių virto dainomis“, – A. Žilys pripažino, kad ir jam labai patinka kurti pagal šio autoriaus žodžius, kadangi tekstai – sklandūs, puiki jų tematika. Pats A. Žilys yra parašęs per 1 tūkst. dainų vaikams ir suaugusiesiems, solistams ir kolektyvams – ansambliams, chorams. Jos sukurtos pagal Zitos Gaižauskaitės, Justino Marcinkevičiaus, Bernardo Brazdžionio, Alfonso Jono Navicko, Stasės Nedzinskienės, Anzelmo Matučio, Martyno Vainilaičio, Aldonos Puišytės, Violetos Palčinskaitės ir kitų poetų, taip pat – kraštiečių Juozo Maksvyčio, Meilės Kudarauskaitės, Nijolės Rimkienės, Aušrinės Zulumskytės, Bronės Liniauskienės ir kitų žodžiais. Beje, kovo 24 d. 17.30 val. Kretingos rajono kultūros centre bus pristatytas dainų rinkinys pagal B. Liniauskienės poeziją „Taip dūžta laikas“ – renginys skirtas poetės 100 metų gimimo sukakčiai paminėti. Tai bus 19-as kompozitoriaus išleistas leidinys. Kompozitoriaus A. Žilio dainas išskirtinai dainuoja Kretingos trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Svajonių aidas“, Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Svaja“, duetas-tercetas „Prie židinio“. „Taip formuojamas kolektyvų savitumas, o pranašumas yra ir tai, kad kūrinius interpretuoja pats autorius“, – teigė A. Žilys.
|
|
