Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Elektroninės cigaretės – paauglių kasdienybė

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2023-03-07

Nors elektronines cigaretes pagal įstatymą įsigyti galima tik nuo 18-os metų, neretai jos matyti nepilnamečių rankose, kartais net – besimokančiųjų pradinėse klasėse. Paaugliai yra linkę gudrauti, moka apeiti įstatymus, kad įsigytų bei vartotų elektronines cigaretes. Kad yra tokių problemų, pripažįsta ir specialistai.

Problema – didelė

Elektroninių cigarečių rūkymas tarp nepilnamečių – didelė problema visoje šalyje: į specialistus dėl rūkančių ar net jau priklausomybę patiriančių nepilnamečių kreipiasi ir jų tėvai, ir patys vaikai.

Problema aštrėja, nes elektroninių cigarečių griebiasi ir pradinių klasių mokiniai. „Būna, kad, jeigu I–II klasėje rūko bent vienas mokinys, tai visa klasė bent jau pabando, o kiti ir pasirenka šią negerovę“, – situaciją nusakė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Kretingoje Lina Bruzdeilynienė. Tokio tipo rūkalai yra labai lengvai prieinami ne tik suaugusiesiems, bet ir nepilnamečiams. „Šių rūkalų nepilnamečiai įsigyja įvairiai – internetu, mažesnieji – iš vyresnių ir pan. Kiek teko bendrauti su nepilnamečiais, visi jie vienbalsiai tikino, kad elektroninės cigaretės yra lengvai prieinamos“, – kalbėjo koordinatorė.

Jaunuoliai perka ne tik elektronines cigaretes, bet ir jiems skirtus papildymus, kuriuose – ne tik tabakas, bet neretai – ir narkotinės medžiagos. „Nepilnamečiai papildymus įsigyja nelegaliai, todėl nė patys nežino, ką rūko ir nuo ko tampa priklausomi. Atlikę tokių papildymų tyrimus, esame juose radę ir narkotinių medžiagų“, – sakė L. Bruzdeilynienė.

Todėl nepilnamečiai tampa priklausomi ne tik nuo tabako, bet ir narkotinių medžiagų. „Turime situacijų, kai į mus kreipiasi III–IV pradinių klasių mokinių tėvai, kurių vaikai jau yra priklausomi. Yra mokinių, kurie sako, kad rūko jau nuo 6-erių“, – įvardijo specialistė.

Vaikai elektronines cigaretes įsigyja iš santaupų, dienpinigių, per gimtadienį gautų pinigų, nemažai nepilnamečių turi ir prieigą prie elektroninės bankininkystės, dėl ko šių rūkalų gali įsigyti internetu. „Kai vaikai nebeturi pinigų, jie pradeda slapta jų pasiimti iš senelių, tėvų. Iš pradžių – mažomis sumomis, po to vis daugiau ir daugiau“, – iš kokių pinigų vaikai įsigyja rūkalų, atskleidė L. Bruzdeilynienė.

Rūkymas, kaip problema, dažniausiu atveju prasideda šeimose. „Suaugusieji elektroninių cigarečių rūkymo nevertina kaip išties rimtos ir ilgainiui blogas pasekmes sukeliančios problemos. Yra atvejų, kai tenka matyti tėvus, kartu berūkančius su savo vaikais, būna, kad ir tėvai elektronines cigaretes perka vaikams kaip dovanas, – kur neretai glūdi tokio nepilnamečių elgesio šaknys, pasakojo L. Bruzdeilynienė, atkreipusi dėmesį, kad elektronines cigaretes vartoja ne tik socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai. – Jas išbando dauguma vaikų, nepriklausomai, kokioje šeimoje jie gyvena.“

Pasiduoda draugų įtakai

Vaiko teisių gynėjai sulaukia pranešimų apie rūkančius vaikus, bet tai nėra kasdieniai pranešimai. Jie Kretingos rajone sudaro itin mažą visų gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus dalį.

Informaciją apie rūkančius vaikus specialistai dažniausiai gauna iš policijos. Daugiausia pranešama apie elektronines cigaretes rūkančius paauglius nuo 14 iki 16 metų.

„Sužinoję apie netinkamą vaikų elgesį – rūkymą, specialistai vyksta į šeimą, išklauso vaiko nuomonę, bendrauja su tėvais ir aptaria situaciją. Iš patirties galima pasakyti, kad dažniausiai tai būna pirmi vaikų bandymai rūkyti draugų kompanijose, kai vaikai pasiduoda draugų įtakai, o vėliau gailisi ir ketina ateityje to nebedaryti“, – situaciją apibūdino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė.

Būna situacijų, kad toks vaiko elgesys pasikartoja. „Tokiais atvejais vaiko teisių gynėjai gali priimti sprendimą vertinti šeimos situaciją ir gali būti nustatomas pagalbos šeimai poreikis. Ištikus sudėtingai situacijai šeimoje, vaiko teisių gynėjai visada pasirengę padėti: konsultuoti, nukreipti pas specialistus, pavyzdžiui, psichologus, priklausomybės ligų, socialinius darbuotojus“, – tikino G. Bliutaitė.

Svarbu – laiku pastebėti

Sprendžiant vaikų žalingų medžiagų vartojimo problemą, anot specialistų, susitelkti turi tėvai, globėjai, policija, prekybos centrų darbuotojai, kur vaikai neretai leidžia laisvą laiką, pedagogai ir kiti specialistai, esantys arti vaikų.

„Tėvus skatiname būti budriems ir domėtis, kur ir ką veikia jų vaikai būdami su draugais, kas tie draugai yra, pasirūpinti vaikų laisvalaikiu. Tėvai turėtų stebėti savo vaikus, ar nepasikeitė jų įprastas elgesys, nuotaikos, tačiau svarbu nedaryti skubotų išvadų ir laiku pasikalbėti su vaiku jam suprantama kalba“, – kaip elgtis paaiškino G. Bliutaitė.

Apie priklausomybes, psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir žalą su vaikais reikia kalbėti jau nuo mažų dienų. Tačiau ne visais atvejais užtenka vien pokalbio. Vaikai yra smalsūs iš prigimties, o paauglystės laikotarpiu didelę įtaką daro ir draugai bei pažįstami, tad vaikams gali kilti noras išbandyti įvairias medžiagas.

„Pastebėjus nerimą keliančius požymius labai svarbu kalbėtis su vaikais apie priklausomybę sukeliančių medžiagų daromą žalą, analizuoti situacijas, kas paskatino vaiką išbandyti jas, laiku suteikti vaikams pagalbą“, – atkreipė dėmesį G. Bliutaitė.

Jeigu tėvai mato, kad vaikas jau yra priklausomas, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus. Padėti tokiose situacijose yra pasirengę medikai, priklausomybės ligų specialistai, vaiko teisių gynėjai.

„Vaikas gali suklupti, tačiau jam visuomet svarbu jausti tėvų palaikymą, gauti pagalbą. O suaugusiesiems labai svarbu laiku pastebėti vaikų ir paauglių elgesio pasikeitimus ir nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sakė G. Bliutaitė.

Lengva paslėpti

„Ar pastebėjote, kad elektroninių cigarečių parduotuvių yra visur – iš esmės kiekviename prekybos centre, įrengti net atskiri salonai. Tai tam tikra prasme tampa stiliaus ir statuso dalimi – kaip kažkada – „kava išsinešti“, – apie labai išpopuliarėjusią elektroninių cigarečių vartojimo tendenciją kalbėjo Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva.

Prieš porą metų atliktame tyrime buvo nustatyta, kad tarp 12–17 metų paauglių, 56 proc. jaunuolių pradėjo rūkyti dėl smalsumo, 31 proc. – nes „rūko visi“ – kalbama apie artimąją aplinką – tėvus, brolius ir seseris, 22 proc. – dėl skonių įvairovės, 21 proc. – triukai – dideli dūmų debesys, nuotraukos, kurios būna gražios su šiais dūmais ir pan.

„Sociologai tikrai tikėjosi, kad mūsų jaunimas bus karta, kuri atsisakys rūkymo visam laikui, nes skaičiai buvo stebinantys: nuo 2011 m. cigarečių rūkymo tendencija mažėjo. Cigarečių vartojimas tarp jaunų iki 24 metų amžiaus žmonių sumažėjo radikaliai, kai savo populiarumo sulaukė vadinamasis veipinimas“, – sakė V. Gridiajeva.

Kompanijos, reklamuodamos savo elektronines cigaretes, paleido mitą, kad tai – švarus ir „sveikas“ būdas rūkyti. Šis įsitikinimas gajus net ir po milžiniškų pastangų atskleisti, kad kiekvienoje elektroninėje cigaretėje yra milžiniškas keikis nikotino ir dar maždaug 20 cheminių junginių, rūgščių, kurios pavojingos plaučiams, kitiems vidaus organams.

„Kiek žinau, atlikus nepriklausomus tyrimus, kuomet buvo ištirtas elektroninių cigarečių, ant kurių parašyta „be nikotino“, turinys, vis tiek buvo rasta šios medžiagos. Svarbu pastebėti ir tai, kad per pastaruosius ketverius metus suvartojamo nikotino kiekis taip pat didėja – vartotojui reikia vis didesnio kiekio. Auga ir kanapių vartojimas naudojant elektronines cigaretes“, – tikino psichologė.

Amžius pabandžiusių rūkyti elektronines cigaretes ankstėja, nes jos yra lengvai prieinamos, taip pat paslėpti nuo suaugusiųjų – paprasta. Cigaretės skleidžia intensyvų kvapą, jos pasklinda ore, yra matomos. „Elektroninės čia turi didelį pranašumą. Konsultacijose paaugliai prasitaria, kad „kvaili“ tėvai neskiria kvapo nuo dezodoranto“, – patirtimi dalijosi V. Gridiajeva.

Taip pat pakito ir vartojimo įpročiai – iš vartojimo lauke kultūra perėjo į vidaus patalpas. Nuo cigaretės surūkymo, kuri turi labai aiškų rūkymo laiką, pereinama prie kelių elektroninių cigarečių dūmų įtraukimo ar net pusvalandžio malonumo.

Užkrečiamųjų ligų centrai mato dar vieną problemą: didelis skaičius paauglių naudoja bendras cigaretes, dalinasi jomis, kas padidina riziką užkrečiamosioms ligoms, ilgas jų naudojimas ir netinkama priežiūra – infekcijoms plisti.

Raktas – santykis su tėvais

Psichologės teigimu, dauguma rūkalių savo „karjerą“ ir pradėjo paauglystėje. Dalis jų dėl to, kad norėjo pritapti prie bendraamžių: „Spaudimas šiame amžiuje didelis. Paauglystėje pagrindinis gyvenimo uždavinys – socializuotis ir taip atrasti savo tapatumą, todėl kartais vaikai jaučiasi lyg neturėdami kitos išeities, jei nori turėti draugų – eini su jais per pertrauką ir rūkai, kitaip gali daug ką praleisti, nesužinoti, būti apkalbėtas.“

Tyrimai atskleidė, kad šeimoje, kurioje nėra aiškių susitarimų, autoritetingos pagalbos augti, pokalbių „be tabu“ apie seksą, narkotikus ir panašius paaugliams rūpimus dalykus, vaikai labiau linkę į delikventinį elgesį ir pasaulio tyrinėjimą savo pavyzdžiu.

„Į paauglį virstančiam pradinukui norisi vis daugiau laisvės, ir, jei šio poreikio tėvai niekaip nepatenkina, suteikdami jam privatumo, vis daugiau pasirinkimo laisvės jis susikuria savo pasaulyje – lyg protestuodamas sako: „Ne, tu nekontroliuosi manęs“ ir priima sprendimą išmėginti alkoholį, cigaretes ir veipus“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva.

Anot specialistų, reikia nepamiršti ir „apsispardymo“ poveikio. Paaugliai dalinasi, kad rūkydami jaučia dilgčiojimą, galvos svaigimą, užsimiršta, kas vyksta aplink. „Nors aš esu prieš rūkymą, tačiau noriu pastebėti, kad kartais tai – vienas geriausių dalykų, kurį atranda ant atbrailos vaikščiojantis jaunimas. Esu girdėjusi istorijų, kaip rūkymas padėjo ištverti sunkius išgyvenimus, mintis apie savižudybę. Dėl šios priežasties labai svarbu nesmerkti jaunimo, o suvokti tokio elgesio priežastis“, – akcentavo psichologė, toliau tęsdama mintį, kad, jei tai bandymas socializuotis, smalsumas, vadinasi, suaugusieji turi daugiau apie tai kalbėtis, šviesti, o tėvai – stiprinti savo vaikų gebėjimą pasakyti ne, ugdyti psichologinį atsparumą stresui.

Jei paauglys rūko dėl įveikos mechanizmo – stengdamasis įveikti savo išgyvenimus ir jausmus, tai, psichologės tikinimu, kur kas rimtesnė situacija: „Tokiu atveju svarstyčiau, kokius įveikos mechanizmus demonstruoja tėvai. Šeimoje reikėtų plėsti žinias, kaip įveikti sunkumus nekenkiant sau.“

Dar vienas pastaruoju metu gajus fenomenas – pradinių klasių mokinių „priverstinis“ įtraukimas. V. Gridiajeva pasakojo, kad vyresniųjų klasių mokiniai paragina pamėginti traukti dūmus ir tada juos spaudžia grąžinti pinigus už tai, kad surūkė visą elektroninę cigaretę: „Tie vaikai atsiduria spąstuose. Jei neturi pinigų, yra įdarbinami – parduok, įkalbėk ką nors nupirkti cigaretę. Todėl labai svarbu tėvams mokyti vaikus apie tai papasakoti suaugusiesiems.“ Mūsų visuomenė turi vis daugiau priklausomybių – ekranai, cigaretės, alkoholis, maistas ir panašiai. „Bet kokių priklausomybių raktas – santykis. Tam, kad vaikai nepaskęstų priklausomybėse, esame mes, kurie galime suteikti malonias alternatyvas“, – apibendrino V. Gridiajeva.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas