|
|
|
Žiema atsisveikino magišku šokiu padangėje
Žmonės socialiniuose tinkluose vis dar dalijasi Lietuvos padangėje praėjusio sekmadienio ir pirmadienio naktimis intensyviai nušvitusios Šiaurės pašvaistės vaizdais. Meteorologai ramina smalsuolius, kad saulės intensyvumas, dėl kurio ir buvo įmanoma fiksuoti šį nuostabų dangaus reiškinį, jau nuslūgo, ir nebeverta šalti naktį prie jūros ar užmiestyje, tykojant Šiaurės pašvaistės. Įspūdingomis spalvomis žaižaruojančios pašvaistės, jos žinovų gamtininkų ir meteorologų žavingai pavadintos ponia Aurora Borealis, nuotraukomis mirgėjo feisbuko grupių „Orų entuziastai“, „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapiai. „Ponia Aurora Borealis vėl šoka savo spalvingą šokį Lietuvos danguje“, – rašė entuziastai, dalindamiesi vaizdais iš visos Lietuvos – Šiaurės pašvaistė buvo užfiksuota ir Šiauliuose, Tauragėje, Marijampolės, Klaipėdos rajonuose. Tačiau tvirtinama, kad įspūdingiausiai ji buvo matoma pajūryje ir mūsų rajone, o ryškiausia buvo pirmadienio vakarą apie 20 val. ir vėliau – apie 23 val. Pašvaistę nusprendė „pagauti“ pats Fantastiško grožio vaizdais dalijosi ir pavieniai fotografai mėgėjai. Vienas jų – kretingiškis Linas Ragainis. Archeologiją studijuojantis vaikinas pasakojo, kad grupėje „Orų entuziastai“, kurios sekėjas esąs, nes mėgsta fotografuoti gamtos vaizdus, pastebėjęs, kad pašvaistė ryškiai nušvitusi naktį iš vasario 26 į 27-ąją. Išnagrinėjęs, kokio stiprumo esanti: „Dabar yra įvairių internetinių puslapių, kuriuose būna pateikiamos prognozės – trumpalaikės ir ilgalaikės, taip pat pateikiami NASA duomenys. Supratęs, kad saulės audra šįkart yra reto stiprumo, nusprendžiau pabandyti „pagauti“ pašvaistę ir pats“, – pasakojo vaikinas. Jis tvirtino, kad jam labai pasisekę, nes naktis buvusi itin giedra, šiemet tokių naktų tebuvo reta. Mieste tąnakt tvyrojo rūkas, tačiau ties Rūdaičiais jis išsisklaidė, o Lazdininkuose, kur pasirinko fotografuoti, vaizdai buvę tiesiog tobuli. L. Ragainis sakė fotografavęs profesionaliu DSLR veidrodiniu fotoaparatu, įtvirtintu ant trikojo, tačiau, jo žodžiais, tąnakt ir fotografuojant telefonu pašvaistė gana neblogai matėsi. Ties Lazdininkais ją galima buvo išvysti netgi plika akimi maždaug nuo 23 val. „Girdėjau, kad Šiaurės pašvaistės atsiskleidusio grožio pikas buvo apie 21 val., tačiau kitur jos nesimatė dėl šviesos užterštumo ar nepakankamo nakties tamsumo – turi praeiti tam tikras laikas nuo saulėlydžio, o dar ir mėnulis savaip apšviečia drėgną orą“, – apie atitinkamas sąlygas išvysti Šiaurės pašvaistę kalbėjo kretingiškis.
Entuziastas subūrė bendraminčius Feisbuko grupių „Orų entuziastai“ ir „Orai ir klimatas Lietuvoje“ įkūrėjas meteorologas Gytis Valaika „Pajūrio naujienoms“ tvirtino, kad tokio grožio pašvaisčių, kaip šįkart, kasdien nebūna, nors jos Lietuvoje ir nebėra retas reiškinys. „Plika akimi Šiaurės pašvaistės beveik nesimatė. O ir mieste išvysti beveik neįmanoma, tačiau atokiose vietose užfiksuotos būna įspūdingos. Pastarąją pašvaistę buvo galima fiksuoti ir paprastu telefonu, tačiau jis turėjo būti stabiliai atremtas ar įtvirtintas, kad fiksuotų kuo daugiau šviesos. Ryškiausia pašvaistė, kurią galima buvo pamatyti plika akimi, Lietuvos padangėse buvo stebima 2015-aisiais, naktį iš kovo 17 į 18-ąją“, – kalbėjo G. Valaika. Jo žodžiais, Šiaurės pašvaistė yra natūralus šviesos reginys danguje, kai mėlynos, raudonos, geltonos, žalios ir oranžinės spalvos švelniai keičiasi, kinta jų forma, sukuriama plevenančios ryškios užuolaidos iliuzija. Pašvaistės matomos tik naktį. Pašvaistė atsiranda dėl reiškinių, kurie vyksta Saulėje. Juos sukelia įelektrintos dalelės – jonai, kurie nuolat plūsta nuo Saulės paviršiaus, ir tai yra vadinama Saulės vėju. Nuo kylančių audrų jis atsimuša į Žemės geomagnetinį lauką lyg nuo skydo – taip susidaro ryškios spalvos, vadinamos pašvaiste. Saulės vėjui artėjant prie Žemės, jis susiduria su Žemės magnetiniu lauku. Jei šis magnetinis laukas neapsaugotų planetos, Saulės vėjas nupūstų trapią Žemės atmosferą ir užkirstų kelią gyvybei tarpti. Didžiąją dalį Saulės vėjo blokuoja magnetosfera, o jonai, priversti aplenkti planetą, keliauja tolyn į Saulės sistemą. Plika akimi įžiūrėti sudėtinga Pašvaistę praėjusį savaitgalį galėjo išvysti ir sostinės gyventojai, nepatingėję pakeliauti kiek tolėliau nuo miesto šviesų. Žinomas gamtos tyrinėtojas ir fotografas Marius Čepulis Šiaurės pašvaistės vaizdus fiksavo prie Vilniaus rajono Minkelių ežero ir jais taip pat pasidalijo su feisbuko bičiuliais. „Pajūrio naujienoms“ M. Čepulis taip pat sutiko papasakoti apie šį neįprastą gamtos reiškinį: „Šiaurės pašvaistės nereikia sureikšminti – jau pasigirdo nuomonių apie ją, kaip neva regimus artėjančios pasaulio pabaigos ženklus. Saulės aktyvumas kinta kas 11 metų, o pašvaistės pasireiškia kasmet nuo spalio iki kovo. Plika akimi jos yra matomos aplink Šiaurės ir Pietų polius – pagal stiprumą eina pietų kryptimi, ryškiausiai matomos Skandinavijos šalyse. Lietuvoje pašvaistes įžiūrėti yra sudėtinga, nes žmogaus akis negali akumuliuoti stiprios šviesos, ką galima atlikti fotoaparatu – technika geba surinkti galingą šviesos pliūpsnį. Šiemet Saulės išmetamo įelektrintų dalelių pliūpsnio aktyvumas gana stiprus ir vis stiprėja, nes didėja saulės aktyvumas.“ Gamtininko žodžiais, mokslininkai tiksliai žino, kada Saulės vėjas ateis į Žemę, žino ir tie, kurie domisi, kada ir Lietuvoje maždaug 3–4 val. tikslumu galima stebėti regimą Šiaurės pašvaistę. Tačiau mūsų šalyje didžiausia problema yra nuolatinis debesuotumas.
|
|
