|
|
|
Lituanistų atgimimas
Kiekvienas mūsų mokame skaityti, bet, ar skaitydami tą patį tekstą, jį suvokiame vienodai? Šį klausimą iškėlėme per lituanistų stovyklos rudens sesiją. Per dviejų dienų sesiją įgijau kitokį požiūrį į lietuvių kalbą. Kam reikalinga stovykla Viskas prasidėjo gana gūdžioje 2020–2021 metų sandūroje – karantinas, per kurį maždaug trečdaliu smuko priėmimo į pirmosios pakopos studijas rodikliai daugumoje filologijos studijų programų. Lituanistai, matydami, kad smukimas jau vyksta ne pirmus metus, pradėjo galvoti, ką daryti. Viena lituanistikos sklaidos priemonių tapo „Lituanistikos akademija“. Ji vyksta jau trejus metus. Šios akademijos įdirbis pastebimas ir stojimo rezultatuose – jie stabilizavosi, pradėjo gerėti. Joje dalyvauja IX–XII klasių mokiniai. „Siekiame jiems atskleisti platesnį, įvairesnį, įdomesnį lituanistikos ir humanitarinių mokslų spektrą, negu suponuoja mokyklinė programa“, – kalbėjo vienas šios akademijos pradininkų Vilniaus universiteto studentas filologas Simonas Granskas. Kas laukia akademijoje Akademijoje manęs laukė dvi dienos, pripildytos narstymo po literatūros kūrinius, susipažinimas su senosiomis kalbomis. Kitoks požiūris į Lietuvos klasikus ir jų tekstus, gyvenimą. Norėdami suprasti literatūrą, turime suprasti ir geriau pažinti žmogų, kuris tai parašė. Pamatyti, kaip pasikeitė Lietuva, jos literatūra, raštija. Sužinoti naujų faktų, kurių mokykla nemoko. Mano, kaip dalyvio nuomone, ši „Lituanistų akademija“ tinka moksleiviams, kurie nori patikrinti ar teisingai renkasi kelią, pajusti būsimų studijų humanitarinių mokslų srityje skonį. Per pertraukas, tarp įdomių paskaitų, galėjome pasikalbėti su studentais, dėstytojais. Praleidęs vos porą dienų šioje akademijoje, supratau, kad studijos Vilniaus universiteto Filologijos fakultete būtų daugiau negu sėdėti auditorijose ir skaityti knygas, nagrinėti literatūrinius tekstus. Per užsiėmimus pasivaikščiojome ir po renesanso laikų moderniausią universitetą, susipažinome su jo istorija. Per šią sesiją išklausėme paskaitų apie eksperimentinę fonetiką, senąją baltų raštiją, nagrinėjome Maironio, Alfonso Nykos-Niliūno, Jono Meko poeziją, susipažinome su Pranciškaus Skorinos darbais. Mane sužavėjo pažintis su „Lituanistikos akademijos“ programa. Jeigu jauti, kad nori stoti į humanistinių mokslų sritį, išbandyk šią stovyklą. Toks būtų mano požiūris.
Dominykas MIEŽETIS
„P. n.“ akademijos narys
|
|
