|
|
|
Ką daryti su lapais: grėbti, palikti, sudeginti?
Sugrėbti ar palikti – dilema, su kuria susiduriama kasmet pradėjus kristi medžių lapams. Vieni specialistai siūlo neskubėti raitotis rankovių – esą nukritę lapai nuo šalčio kaip patalai apsaugos medžių šaknis, bus maistas dirvožemio struktūrą gerinantiems sliekams, taip pat ir natūrali trąša. Kiti pataria priešingai – esą sudžiūvę supuvę lapai viešosioms erdvėms neteiks estetinio vaizdo, o dar ir augalus bjauriom ligom apkrės. Parkų grožis turi kainą Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ laikinosios direktorės Vaivos Lukošienės teigimu, jeigu kalbėtume apie ekologinę naudą ir finansinių sąnaudų taupymą, gamtos išteklius, bent jau viešuose miesto parkuose ir skveruose, prasmingiau būtų lapus palikti suirti savaime. Tačiau žmonės sako norintys matyti tvarkingą aplinką. Šiemet grėbimo darbai kuriuos, kaip visada, užsakė ir apmoka Kretingos miesto seniūnija, tik prasidėjo. Iki spalio 18-osios komunalininkai surinko per 29 tonas lapų. Pridavimo ir transportavimo kainos nuo praėjusiųjų metų nepasikeitė, tad bendra šių paslaugų suma iki šiol sudaro 1 tūkst. 968 Eur. Praėjusiais metais iš miesto erdvių buvo surinkta 97,16 tonos lapų. Vienos tonos pridavimas į aikštelę kainavo 29 Eur be PVM, o tonos transportavimas – 26 Eur be PVM. Iš viso pernai lapams sutvarkyti išleista 6 tūkst. 466 Eur. Laikinoji direktorė patikslino, kad bendrovės darbininkai lapus dar grėbia ir rankiniu būdu, ir mechanizuotai HAKO vakuumine šaligatvių valymo mašina. Už šiuos darbus apmokama papildomai. Vertina kaip trąšą Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovo Arūno Liubinavičiaus, atliekų tvarkytojai lapais ir šakomis atsikratyti norintiems sąlygas sudaro 7-iose Klaipėdos apskrities savivaldybėse esančiose atliekų surinkimo aikštelėse. Juridiniams asmenims kainuoja tiek, kiek numatyta pagal sutartis su KRATC, o gyventojams aikštelės įrengtos kaip nemokama infrastruktūros dalis, jų išlaikymas įskaičiuotas į rinkliavos kainą, tad atskirai mokėti už paslaugą nebereikia. Kretingiškiai žaliąsias atliekas veža į Ankštakius. Čia jos pūdomos, vartomos, kol galop persijojamos ir, tapusios kompostu, gyventojams išdalijamos kaip vertinga trąša želdiniams. „Tokią praktiką tęsiame apie 7–8-erius metus, ir jaučiame, kad paklausa vis didėja“, – sakė A. Liubinavičius. Anot KRATC atstovo, pritrūkus komposto arčiau namų esančioje atliekų surinkimo aikštelėje, jeigu tik yra ūpo ir atstumas neatbaido, galima pabandyti gauti nuvažiavus ir į kaimyninę savivaldybę. „Bet prieš tai geriausia aikštelių vadybininkams pasiskambinti ir pasiklausti, ar šiuo metu komposto ten turi, jeigu ne, kada planuoja turėti. Mūsų įmonėje yra tik viena mašina-sijotuvas, aptarnaujantis visas 7 aikšteles, todėl, ypač prasidėjus pavasariniams ar rudeniniams darbams, ne visada tuo pat metu persijoto komposto pageidaujamą dieną užtenka“, – sakė KRATC atstovas. Jo teigimu, KRATC nėra vienintelė įmonė, iš žaliųjų atliekų gaminanti kompostą. Tuo užsiima ir kai kurios apželdinimo įmonės, pigią bet veiksmingą trąšą naudojančios savo pačių teritorijoms ir želdiniams tvarkyti. Kada baigiasi lapkritis – kasmet sunku prognozuoti, kartais jis užsitęsia iki gruodžio, mat ne visi medžiai vienodu laiku meta lapus. Pavyzdžiui, akacijos, topoliai ir tam tikrų rūšių liepos žaliuoja gana ilgai. Be to, lemia ir, kokioje Lietuvos dalyje medžiai auga. „Pastebėjau, kad Vilniuje dauguma medžių jau dabar beveik nuogi, o mūsų kraštuose vis dar šviečia, geltonuoja“, – sakė A. Liubinavičius. Anot jo, pasitaiko ir netikėtų gamtos pokštų, kai netikėtai nelauktai užsninga. Tuomet pernykščių lapų grėbimo darbai atnaujinami ir į atliekų surinkimo aikšteles gabenami pavasarį. Ir vis dėlto – grėbti? Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatorės dr. Astos Klimienės žodžiais, kai dar oras malonus, lauke šilta, saulėta, vaikščiojant spalvingi lapų kilimai akį džiugina. Tačiau visas tas grožis dingsta žiemą, kai lapai sudžiūva, paruduoja, susisuka, susiraito. Storas jų sluoksnis gali iššutinti pjaunamas vejas, pavasarį jos atsivers skurdžios. Be to, parkuose neretai pasitaiko ir sergančių, ligas platinančių augalų. Pavyzdžiui, kaštonai kenčia nuo, kaip manoma, iš kitų Europos šalių į Lietuvą atkeliavusių kaštoninių keršakandžių. Tai jų vikšrai medžių lapuose išgraužia įvairios formos dėmes. Nuo keršakandžių, taip pat nuo virusinių ligų kenčia ir klevai. „O sugrėbus lapus yra mažesnė tikimybė, kad tos ligos plis, medžiai ir kitą sezoną sirgs“, – sakė A. Klimienė. Tačiau, anot jos, mažesnėse viešose erdvėse, ypač nedideliuose parkuose, sugrėbtus lapus tiktų palikti aplink tuos pačius medžius – būtų puikus mulčas, padedantis kovoti su piktžolėmis, gerinantis dirvos struktūrą, palaikantis drėgmės lygį joje, apsaugantis nuo temperatūros svyravimų. Erdviuose privačiuose soduose sveikų medžių supuvę lapai gerai patręštų dirvą. Pagal Aplinkos apsaugos departamento taisykles, nukritusius lapus, sausą žolę, šiaudus, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti arba kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų plitimą, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik sugrėbtas į krūvas. Deginimo procesas turi būti nuolat stebimas, baigus smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti užpilant vandeniu arba smėliu. Tačiau Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Justas Šedys akcentavo, kad šios taisyklės negalioja miestuose ir miesteliuose – kūrenti laužus, išskyrus tam numatytose vietose, ten apskritai draudžiama.
|
|
