|
|
|
Bažnyčios prie žvakių šviesos negrįš
Socialiniuose tinkluose vienam brolių pranciškonų pasidalijus, kad nuo spalio šv. Mišios Kretingos katalikų bažnyčioje bus aukojamos prie žvakių, kretingiškiai sunerimo – tiesa tai ar melagiena, sarkastiškai atspindinti reakciją į elektros energijos kainas. „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kaip elektrą taupys Kretingos rajono parapijos, ir ar išvis Kretingos miesto ir miestelių centruose bešvies bažnyčios. Brolis netinkamai pajuokavo „Vienas mūsų brolių netinkamai pajuokavo, kad šv. Mišias teks laikyti prie žvakių. Nebent nebeturėsime, iš ko susimokėti už elektrą. Kol kas išsilaikome iš parapijiečių ir geradarių aukų, lėšų apšvietimui iš provincijos vyresnybės neprašėme. Galbūt bažnyčioje taip šilta ir nebebus, kaip anksčiau, bet šviesos tikrai degs“, – tvirtino Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas, patikinęs, kad bažnyčios ir vienuolyno vidaus apšvietimas yra jų brolijos rūpestis, o išorės apšvietimu rūpinasi Savivaldybė. Kretingiškiai džiaugėsi, kai pernai, įgyvendinus Pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno komplekso renovacijos projektą, buvo įspūdingai apšviestas visas kompleksas, nuo kurio nušvito ir visas miesto centras. Tačiau, ar bešvies šiemet, šio komplekso išorės apšvietimo problemą dar turės svarstyti ir nuspręsti rajono politikai. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė, kad abiejų Kretingos miesto bažnyčių – katalikų ir evangelikų liuteronų, taip pat ir miesto simbolio – šviečiančio kryžiaus – apšvietimas patenka į bendrą miesto gatvių apšvietimo tinklą. Atskirai neskaičiavo išlaidų Paklausta, kiek kainuoja šių objektų – abiejų bažnyčių ir kryžiaus – apšvietimas, G. Liobikienė negalėjo tiksliai atsakyti: „Nesame skaičiavę atskirai. Reikėtų išvesti vidurkį pagal galingumą, sunaudotus kilovatus, bet to ligi šiol nereikėjo. Galiu pasakyti tik lygindama pernykštes ir šiųmetines kainas: pernai per visus metus sumokėjome tiek, kiek šiemet iki rugsėjo. Sąskaitų už rugsėjų dar negavome.“ Yra nuspręsta sumažinti Kretingos miesto gatvių apšvietimą, paliekant degti kas antrą lempą. Jau taip perorientuotas apšvietimas Klaipėdos, Šventosios, J. Jablonskio, Kęstučio gatvėse – ten, kur, seniūnės žodžiais, įrengtos naujos atramos ir pereiti prie naujos sistemos lengviau. Vėliau bus išjungtos lempos ir kitose miesto gatvėse. Per visą naktų mirksinčius šviesoforus Žemaitės alėjoje, Šventosios ir Klaipėdos gatvėse, priklausančiose Lietuvos automobilių kelių direkcijai, G. Liobikienės žodžiais, administruoja ir dėl jų įjungimo-išjungimo sprendžia pati direkcija. Salantų bažnyčia kasdien nešvies Salantų miesto bažnyčios bokštas taip pat ligi šiol būdavo apšviestas iš seniūnijos aplinkos tvarkymui skiriamų lėšų. Tačiau šiemet, seniūną laikinai pavaduojančios Daivos Mickienės teigimu, taupant elektros energiją, nei bažnyčios bokšto, nei miesto parko apšvietimo dar nebuvo įjungę ir neketina to daryti. „Nuspręsta bažnyčią apšviesti tik per didžiąsias šventes. Gatvių apšvietimą taip pat sutrumpinome pusvalandžiu: anksčiau lempos degdavo iki 22.30 val., dabar – iki 22 val.“, – kalbėjo D. Mickienė. Salantų parapijos klebonas Audrius Keršys sakė, kad bažnyčios ir parapijos namų vidaus apšvietimas esąs jų pačių rūpestis. „Labai galingo apšvietimo viduje nėra, įrengtos kelios taupios LED lempos. Stengiamės susimokėti iš savų lėšų. Kol kas išsiverčiame, nes parapija turi savo šarvojimo salę. Mokesčiams užsidirbame ir to užtenka, tačiau kažką nusipirkti nebeišeina. Vyskupija siūlė pereiti prie nuotolinių elektrinių – įsirengti saulės baterijas, tačiau Vyriausybė greit nutraukė kompensacijas, o bažnyčios net nepateko į sąrašus“, – kalbėjo A. Keršys. Parapija ir klebonija šildoma moderniu šildymu oras-oras-vanduo, o bažnyčia, klebono žodžiais, niekada ir nebuvo šildoma. Švies kaip ir gatvės Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys sakė, kad iš jų seniūnijos lėšų apšviečiamos dvi bažnyčios – Darbėnų ir Laukžemės. Jų apšvietimas taip pat patenka į bendrą gatvių apšvietimo tinklą. „Mūsų bažnyčios tešviečia vos 2 valandas – įsijungia 20 val., o 22 val. jau išjungiame. Aišku, būtų gražu, jeigu šviestų pernakt, nes bažnyčios – tarsi kelrodės, bet taupome elektrą. Sumažinome, kur įmanoma, ir gatvių apšvietimą – palikome šviesti kas antrą šviestuvą. Taip pat sutrumpinome ir jų veikimo laiką, iš ryto išvis šviestuvų nebeįjungiame“, – tikino A. Poškys. Jis taip pat tiksliai negalėjo atsakyti, kiek seniūnijai padidėjo išlaidos už apšvietimą, tik palygino: pernai už 1 kW mokėję po 18–20 ct, o dabar – po 72 ct. Jokūbavo bažnyčia, pasak Žalgirio seniūnijos seniūno pavaduotojo Ričardo Kašėtos, įjungta į visos gyvenvietės gatvių apšvietimo tinklą, ir, kaip ir gatvės, tešvies iki 22 val. „Bet, jeigu teks dar labiau taupyti, bažnyčios apšvietimą galima bus išjungti“, – sakė R. Kašėta. Kartenos parapija rūpinasi viskuo Kartenos bažnyčios išorės apšvietimu, skirtingai nuo kitų rajono bažnyčių, rūpinasi pati parapija. Jos klebono Algirdo Lukšo teigimu, lempos įrengtos ant stulpų ir jų nenuims, tačiau sutrumpinę apšvietimo laiką – lempos dega nuo 20 iki 22 val. „Kol kas išsiverčiame iš parapijiečių aukų. Darome viską, kad gyventume taupiau: anksčiau ir bažnyčioje sekmadieniais blizgėdavo nuo ryto, dabar beuždegame tik prieš pat šv. Mišias. Vis vien išdeginame per 200 kW. Nors ir išsaugo sąskaitos, vis tiek apsišviesime elektra, juk negrįšim į balanos gadynę“, – juokavo klebonas.
|
|
