Žaliosios vėliavos – ne už gražias akis

Apdovanojimams pasibaigus Žaliosios vėliavos – Marijono Daujoto progimnazijos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro Baublių skyriaus moksleivių ir pedagogų rankose.

Keturioms Kretingos rajono ugdymo įstaigoms – Marijono Daujoto progimnazijai, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro Baublių skyriui, Salantų ir Darbėnų gimnazijoms – įteikta po Žaliąją vėliavą ir tarptautinį sertifikatą.

Salantai – nepavejami

Pasak vėliavas atvežusio visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ atstovo kauniečio Renaldo Rimavičiaus, tarptautinėje programoje dalyvauja ir aukščiausio apdovanojimo siekia per 70 pasaulio šalių. Kiekviena pretenduojanti ugdymo įstaiga privalo įgyvendinti 7 žingsnius: mokykloje įsteigti Gamtosaugos komitetą, kuris reprezentuotų bendruomenės idėjas; atlikti auditą, padedantį nustatyti esamą aplinkosaugos būklę; atsižvelgiant į audito rezultatus, pasiruošti veiksmų planą; atlikti monitoringą; veiklas integruoti į ugdymo procesą; kuo plačiau skleisti gamtosaugos idėjas ir už mokyklos ribų; susikurti Gamtosaugos kodeksą, įtvirtinantį ugdymo įstaigos įsipareigojimus aplinkai.

Darbėniškiai už praėjusiųjų metų rezultatus įvertinti antrą, baubliškiai ir kretingiškiai – septintą, o salantiškiai – penkioliktąjį kartą.

„Pagal įteiktų Žaliųjų vėliavų skaičių išties mes esam vieni pirmaujančiųjų Lietuvoje“, – pasidžiaugė Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė.

Už veiklą gamtosaugos srityje šioje ugdymo įstaigoje visus tuos 15-a metų atsakinga biologijos mokytoja Rasa Bumblienė. Anot jos, kaskart tenka įrodyti, kad mokykla vėliavos verta. Svarbiausia įgyvendinti suplanuotas veiklas. Pavasarį pavyko Žemės dienai skirtos akcijos „Darom“ bei inkilų gaminimo ir iškėlimo Salantų krašte, be to, gimnazijos moksleiviai talkino Grūšlaukės girininkui Ignui Kripui miške iškeliant pačių miškininkų pagamintus inkilus.

„Visos klasės per metus turi atlikti, kaip mes sakom, po gerąjį darbelį. Džiugu, kad daugelis pasirenka būtent ekologinę temą. Pavyzdžiui, pernai pradinukams buvo surengta praktinė viktorina, kaip teisingai rūšiuoti buitines atliekas. Be to, kasmet mūsų ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazijos kartu organizuoja tiriamųjų gamtos darbų konferencijas, kuriose darbus vertina Klaipėdos universiteto mokslininkai. O štai rugsėjį kaip laureatai gavome Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro padėką už sukurtą vaizdo filmą apie Žemaitijos parko Šeirės pažintinį taką“, – papasakojo R. Bumblienė.

Marijono Daujoto progimnazijos prieigose Žalioji vėliava iškelta 7 kartą.

Kas renka atliekas, kas skaičiuoja skruzdėles

Gamtosaugos veiklą koordinuojanti Darbėnų gimnazijos direktorės pavaduotoja biologijos mokytoja Dalia Bružienė teigė pati šioje mokykloje dirbanti trejus metus, tad antrasis įvertinimas jai yra malonus.

„Esam ir mes nuveikę nemažai: padėjom atsodinti Balto kalno mišką, kartu su mokinių tėvais į Mažučių mišką nuvežėm ir iškėlėm 50 inkilų, taip pat sutvarkėm Darbėnų miestelio Jaunimo ir Vytauto Didžiojo parkus, skaičiavom, kiek aplinkiniuose miškuose yra skruzdėlynų ir kokią naudą skruzdėlės duoda ekosistemoms. Vyko netradicinės pamokos, per kurias diskutavom apie klimato kaitos problemas“, – išvardijo D. Bruženė.

Kartu su savo mokinėmis Armanda Liulyte ir Ugne Petrauskaite Marijono Daujoto progimnazijoje įvykusioje ceremonijoje apdovanojimą atsiėmęs Baublių skyriaus pradinių klasių mokytojas Robertas Žeimys sakė, kad naudingiems darbams jam irgi pavyksta suburti vaikus, jų šeimas, pedagogus, vietos bendruomenę.

„Bet Žalioji vėliava įteikiama tik vieneriems metams, tad, siekdami jos toliau, privalome nesustoti, ką pradėjome, tęsti ir ieškoti naujovių“, – sakė R. Žeimys. Prie Baublių mokyklos mokiniai augina sodą, organizuojamos kamštelių ir pavojingų atliekų – baterijų, akumuliatorių, elektronikos – rinkimo akcijos.

Moko gyventi tvariai ir sveikai

Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje didelį įdirbį inicijuojant Gamtosaugos programos veiklas yra palikusi buvusi biologijos mokytoja Julija Šližienė, o dabar antri metai, kai kuruoja jauna iniciatyvi specialistė, taip pat geografijos mokytoja Agnė Viskontienė.

Progimnazijos direktorės pavaduotoja Jūratė Račinskienė teigė, kad ryšius su Kretingos muziejaus Gamtos skyriumi ir Miškų urėdija puoselėjančioje mokykloje nuveikiama labai daug – tai ir tradicinės akcijos, projektai, konkursai, žygiai, konferencijos, integruotos pamokos apie gamtą, sveikos gyvensenos propagavimas.

„Ir viskas – dėl to, kad vaikai susipažintų su aplinkiniu pasauliu, mokytųsi tvariai ir sveikai gyventi, tausotų save ir gamtą“, – sakė J. Račinskienė. O progimnazijos prieigose kaskart iškeliama nauja Žalioji vėliava, pelnyta už įdėtas pastangas, kiekvieną tarsi skatina pamąstyti, kodėl ji čia plevėsuoja ir už ką skirta.

Turime gyventi taip, kad švarią planetą paliktume ateities kartoms“, – aktų salėje susirinkusiems mokiniams kalbėjo Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė. Šalia jos – vėliavas įteikęs organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ atstovas Renaldas Rimavičius.

Šios progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė akcentavo, kad su ekologija susieta visa šios mokyklos vizija. „Norim tapti draugiški aplinkai, renginius organizuojam ne tik vykdydami Gamtosauginę programą, bet ir savo iniciatyva – pavyzdžiui, visa bendruomenė dalyvaujam šiukšlių rinkimo, Maisto banko ir kitose prasmingose akcijose “, – sakė ji.

Aktualia pasauline klimato kaitos problema susirūpinusios visų šalių visuomenės, o per būreliuose vykstančius užsiėmimus, pasitelkus socialinius partnerius, šia tema diskutuojama ir su mokiniais – kokios priežastys, ką daryti, kaip gyventi mums, kad ateities kartoms paliktume šviesią, švarią ir gražią planetą.

Pasak direktorės, palyginus su situacija prieš 5-erius ar 10 metų, progimnazijos vaikų požiūris į aplinką pastebimai keičiasi. Tam įtakos turi ir auklėjimas šeimose.

„Vaikai jau įprato šiukšlių nebemėtyti bet kur. Mokinių tarybos iniciatyva, prieš dvejus metus plastikinė tara pradėta kaupti atskirose šiukšliadėžėse ir vėliau nugabenama parduoti į taromatą. Gauti pinigai panaudojami organizuojant renginius arba nusiperkant reikalingų priemonių“, – pritarė J. Račinskienė.

O direktorės pavaduotoja Aurelija Jedenkienė papasakojo, kad sveikos gyvensenos kryptį pasirinkusios Marijono Daujoto progimnazijos bendruomenė, užuot važiavus automobiliu, įstaigą pasiekti vis dažniau stengiasi dviračiais arba ateiti pėsčiomis – taip ne tik neteršiama aplinka, bet stiprėja mokinių ir mokyklos darbuotojų sveikata.

„Be to, mes degame azartu dalyvauti 10 tūkstančių žingsnių, kuriuos sveikatos specialistai ir treneriai kiekvienam žmogui rekomenduoja nueiti per dieną, išmaniajame telefone fiksuojančioje programėlėje. Tarp Lietuvos mokyklų esam dešimti“, – pasidžiaugė A. Jedenkienė.

• Rašyti komentarą (1)