|
|
|
Siūloma didinti jaunimo amžiaus ribą
Rugsėjo pradžioje Seimui buvo pateiktas projektas, pagal kurį jaunas žmogus būtų 14–35 metų asmuo, o ne iki 29 metų, kaip yra dabar. Tokia įstatymo pataisa tikimasi jaunimui atverti daugiau galimybių. Vėliau priima sprendimus Ši įstatymo pataisa, kuria siūloma šešeriais metais ilginti jaunimo amžiaus ribą, yra ne tik simbolinė, bet ir praktinė – tokia nuostata atvertų jaunimui daugiau galimybių integruotis į darbo rinką, dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje, įvairiuose mainuose, stažuotėse. „Tenka nemažai bendrauti su jaunimu. Diskutuojant su juo paaiškėjo, kad nemaža dalis jaunimo nevyriausybinių organizacijų savo nuostatuose jau dabar taiko tokias amžiaus viršutines ribas“, –vieną priežasčių, kodėl įregistravo tokias įstatymo pataisas „Pajūrio naujienoms“ įvardijo jų autorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Kita priežastis –Europos Sąjungos (ES) šalių ir ne tik patirtis. „Pietinės Europos šalys taiko viršutinę amžiaus ribą iki 35 metų, ne iš ES šalių tai taip pat taiko ir Ukraina, – kalbėjo Seimo narys. – Įvertinę ir jaunimo prašymus, ir jaunų šeimų amžiaus kriterijų, kad iki 36-erių metų yra galimybė gauti lengvatinę būsto paskolą pirmam būstui įsigyti, priėmėme tokį sprendimą.“ Jaunimo projektuose, kurie yra finansuojami ES, yra nurodomas 14–31 metų amžius. „Manau, kad ribojimas iki 29 metų Lietuvoje neturi kažkokio teisinio pagrindimo. Nes apriboti žmonėms dar porą metų, kuomet galėtų pretenduoti į ES skiriamą finansavimą, manau, nėra teisinga. Stažuotės, kurios vyksta ES, taip pat rengiamos jaunimui iki 31 metų“, – priežastis toliau vardino A. Bagdonas. Tokia pataisa norima išplėsti jaunų žmonių ratą, kuriems būtų skiriamas didesnis valstybės dėmesys. Dabar, anot Seimo nario, yra žmonių, kurie, neturėdami darbo ir registruoti Užimtumo tarnyboje, gali kreiptis dėl paramos verslo pradžiai: „Jeigu jie yra iki 29 m., gali tai padaryti, jeigu jau suėjo 30 m. – nebegali.“ Pagrindinė politiko idėja – jeigu galima padidinti ribą, tai kodėl tuo nepasinaudojus: „Kad gautume didesnį finansavimą iš ES jauniems žmonėms, kad suteiktume jiems galimybę išvykti į stažuotes, gauti paramos verslo pradžiai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“ A. Bagdono teigimu, jaunimas dabar yra brandesnis, vėliau priima sprendimus: „Jaunų žmonių sprendimai priimami tiek dėl mokslo, tiek dėl darbo, tiek dėl gyvenimo su kitu žmogumi dabar yra priimami gerokai vėliau. Apribodami tam tikras galimybes jauniems žmonėms, apsunkiname jiems gyvenimą.“ Šiuo metu laukiama Vyriausybės išvados. „Laukiame Vyriausybės išvados. Kai ji bus pateikta, manau, dar rudens sesijoje turėtų būti ir svarstomas šis klausimas“, – apibendrino A. Bagdonas. Vyresni – neegzistuoja Seimo nario pasiūlymui pritarė ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkas darbui su jaunimu Mindaugas Orlovas. „Galiu pasidalinti savo patirtimi. Grįžęs po studijų, sužinojau apie tam tikras galimybes jauniems žmonėms, tačiau jomis pasinaudoti man buvo likę vos keleri metai. Tokių atvejų yra daug. Nes po mokyklos jaunuoliai išvyksta kitur, domisi naujomis veiklomis, tad net nežino, kiek yra galimybių, o jei sužino – tai būna per vėlu“, – atskleidė jis. Dabar Mindaugas taip pat sulaukia pasiūlymų dalyvauti įvairiuose projektuose, gilinti savo žinias: „Kol kas dar patenku į tą amžiaus cenzą, man 28-eri, tačiau greitai nebepateksiu.“ Jaunimo užimtumo specialistas Antanas Jonaitis atkreipė dėmesį, kad mūsų rajone dauguma renginių, kitų veiklų organizuojama mokyklinio amžiaus jaunuoliams: „Seimo nario siūlymą palaikau visapusiškai. Mūsų Savivaldybė apskritai kitaip suvokia jaunimą. Jiems neegzistuoja 30-mečiai. Visos paslaugos, renginiai orientuojamos į mokyklinio amžiaus jaunuolius, galima sakyti, vaikus.“ Negali teikti paraiškų Europos Sąjungos valstybės, jauniems žmonėms taiko skirtingą amžiaus cenzą. Pavyzdžiui, Graikijoje, Kipre, Rumunijoje, Ukrainoje jaunu žmogumi laikomas žmogus iki 35 metų. „Mūsų valstybėje, pavyzdžiui, jauna šeima, įstatyme apibrėžiama, kaip šeima, kurioje vienas sutuoktinių yra iki 36 metų, ir tokia šeima gali gauti lengvatą būstui įsigyti. Užimtumo tarnyboje parama jaunimui pasiekiama iki 21 metų. Jaunu ūkininku yra laikomas asmuo iki 41 metų. Jaunimo organizacijų veiklose dalyvauja 25–26 metų jaunimas“, – situaciją nusakė Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Ji atkreipė dėmesį, kad tokie pokyčiai gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. „Tenka dirbti su įvairaus amžiaus jaunimu, jaunomis mamos. Prailginus jaunimo amžių, daugiau asmenų įgis teisę į jaunimui skirtas paslaugas, todėl atsiras poreikis didinti finansavimą jaunimo politikai įgyvendinti tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu“, – tikino Inga, patikslindama, kad šiais metais jaunimo politikos įgyvendinimui rajone buvo skirta 20 tūks. eurų. Iš jų – beveik 6 tūkst. eurų skirti jaunimo erdvėms finansuoti, kitos išlaidos skirtos mokymams, renginiams, išvykoms ir panašiai. Kalbant apie jaunas šeimas, Jaunimo reikalų koordinatorės teigimu, amžiaus ilginimas tikrai turės tik teigiamos įtakos: „Nuo pavasario bibliotekoje renkasi neformali mamų grupė, kuri ne tik šnekučiuojasi prie arbatos, bet ir generuoja idėjas dėl veiklų jaunoms šeimoms. Norėdamos teikti paraišką kol kas tai darome per jaunimo organizaciją „Apskritas stalas“. Vieną jau teikiame. Planuojama, kad spalio ir gruodžio mėnesiai bibliotekoje vyks paskaitos, edukaciniai užsiėmimai jaunoms šeimoms. Tokių veiklų trūksta mūsų mieste. Tikiuosi, kad ateityje ši neformali mamų grupė išaugs į asociaciją ir mūsų mieste įgyvendins dar ne vieną projektą.“ Neformali mamų grupė, norėdama pateikti paraiškas, susiduria su per žema amžiaus riba. „Norint gauti finansavimą jaunimo politikai įgyvendinti, reikia turėti narių, kurių amžius 14–29 m. Dažniausiai jaunas šeimas sukuria vyresnio amžiaus žmonės. Tokiu atveju finansavimo pagal jaunimo programas gauti nebegali“, – realius iššūkius atskleidė I. Biliūnaitė-Rušinskė.
|
|
