Iš portretų – Kretingos dvarą valdžiusių didikų žvilgsniai

Chodkevičių giminės istoriją tyrinėjanti Vilniaus universiteto docentė Genutė Kirkienė Kretingos muziejui padovanojo 12 naujų portretų.

Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Jonas Karolis Chodkevičius ir jo artimiausios aplinkos istoriniai portretai“.

Pasipildė 12 naujų eksponatų

Kaip teigė istorikas Julius Kanarskas, muziejaus antrame aukšte daiktai, susiję su Kretingą, Kretingos dvarą, valsčių ar, kaip XVIII a. vadino, grafystę valdžiusiais didikais, buvo eksponuojami ir anksčiau. Ryškų pėdsaką Kretingos istorijoje ir kultūroje palikusiems Chodkevičiams skirtą ekspoziciją iš pradžių buvo galima pasižiūrėti nedidelėje salėje. Vėliau, artėjant J. K. Chodkevičiaus 460-ajam, o pagal lenkų istorikus, 450-ajam jubiliejui, panaudojus iš centrinių rūmų į ūkvedžio namą perkeltos administracijos patalpas, atsirado galimybė parodą praplėsti – eksponatus skolino ir Nacionalinis dailės muziejus, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, papildė iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ gauti daiktai.

„O dabar turime ir 12 naujų portretų, kuriuos Kretingai padovanojo J. K. Chodkevičių giminės istoriją ne vienerius metus tyrinėjanti, daugybę šaltinių apie įžymųjį karvedį išstudijavusi Vilniaus universiteto docentė Genutė Kirkienė“, – šeštadienį įvykusios Dvaro šventės metu viešnią pristatė J. Kanarskas.

Daugumoje portretų vaizduojamas pats J. K. Chodkevičius, 4-iuose – jo giminės, tarp kurių LDK didžiojo etmono pusbrolis Jeronimas Chodkevičius, šio sūnus Kristupas, kuris kartu su mirusio J. K. Chodkevičiaus vyresniuoju broliu Aleksandru nesėkmingai bandė kovoti, kad Kretinga, Skuodas ir kitos valdos atitektų Chodkevičių giminei. Bet šias valdas paveldėjo vienintelė J. K. Chodkevičiaus duktė Ona Scholastika. Ji buvo ištekėjusi už didiko Jono Stanislovo Sapiegos, tad valdos ir atiteko Sapiegoms.

Atnaujintą parodos ekspoziciją pristatė istorikas Julius Kanarskas.

Tarp eksponatų – J. K. Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės vyriausio sūnaus Jeronimo, mirusio vos15-os, portretas, vienintelis išlikęs ir saugomas Baltarusijos nacionaliniame muziejuje. Vienoje salių, sprendžiant pagal lenkišką užrašą, – giminaitės Sofijos Chodkevičiūtės iš atminties pieštas J. K. Chodkevičiaus grafinis portretas – toks daug kur yra paplitęs leidiniuose, kuriuose aprašomas karvedžio gyvenimas.

Palaidojimo vieta – kita nei manyta

G. Kirkienė portretus kaupti pradėjo 2008-aisiais, prie šio projekto yra prisidėjusi menotyrininkė Marija Matušakaitė, taip pat buvo bendradarbiaujama su Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Portretai gauti iš Baltarusijos, Ukrainos, netgi iš Rusijos istorinių muziejų archyvų arba paveldo saugojimo vietų.

„Baltarusijoje pavyko surasti ne tik Chodkevičių, bet ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės garbingų didikų portretus. Bet iš jų įdomiausias J. K. Chodkevičiaus portretas. Mes nežinom šio didiko palaidojimo vietos. Pastarųjų tyrinėjimų duomenimis, palaikai, kaip lig šiol buvo manyta, Ukrainos Ostroge vis dėlto nesiilsi, pasirodo, buvo perkelti į antrosios žmonos Onos Alioyzės gimtinę Jaroslavą Lenkijoje“, – atskleidė docentė.

Už pasiryžimą ir drąsą tyrinėjant J. K. Chodkevičiaus gyvenimo ir kovos žygdarbius muziejaus direktorė Vida Kanapkienė G. Kirkienei įteikė 2020–2021 m. vykusių archeologinių kasinėjimų metu giliame kultūriniame sluoksnyje rasto mažiausiai 300 metų senumo varinio žiedo su krikščionišku ženklu analogą, pavadindama jį dalele Kretingos miesto istorijos.

• Rašyti komentarą (0)