– Sako, kad tas maldas organizuoja vienuolis brolis Paulius. Labai gerai – nepaprastai gražu ir graudu. Tiems, kurie meldžiasi, gieda, linkiu stiprybės ir sveikatos. Jie rodo pavyzdį – mes visi turim melsti taikos ir Ukrainai, ir Lietuvai, ir pasauliui.
Nina BUDRIKIENĖ:
– Aš pati esu ukrainietė, kilusi iš Šiaurės Donecko. Į Lietuvą atvykau gerokai anksčiau negu prasidėjo karas, – kai sūnus įstojo į mediciną Vilniaus universitete. Gyvenu Dupulčiuose. Žinot, kai jie čia gieda, man taip norisi apsivilkti tautinį kostiumą, kurį turiu, ir giedoti kartu, tik kad šneku ukrainietiškai.
Irena SLUŠNIENĖ:
– Man atrodo, kad visi kretingiškiai, vaikščiojantys po miesto centrą, tas maldas mato ir girdi. Jos – už Ukrainą. Nežinau, ar reikia giesmes giedoti kasdien, bet jeigu maldininkai taip nusprendė prašyti Aukščiausiojo malonės – kodėl gi ne?
Vytautas ŠOPARAS:
– Nesu taip labai tikintis žmogus, bet į maldą žiūriu palankiai ir pagarbiai. Tikintieji yra užsibrėžę tikslą kasdien melstis ir giedoti tol, kol Ukrainoje baigsis karas? Puiku – gera intencija. Ukrainai reikia padėti.
