|
|
|
Perspėjo dėl afrikinio kiaulių maro
Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vilius Stančikas informavo, kad Lietuvoje po ilgesnės pertraukos viename kiaulių ūkių vėl nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). Kiaulėms ir šernams pražūtingos ligos – afrikinio kiaulių maro – židinys nustatytas Šakių rajone, Kidulių seniūnijoje, esančiame kiaulių ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo auginamos 4 penimos kiaulės. Apie sergančią kiaulę ūkininkas informavo vietos veterinarijos gydytoją, o šis, kilus įtarimams, pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas patvirtino, kad kiaulių kraujo mėginiuose rastas AKM virusas. „Paskutinį kartą Lietuvoje afrikinis kiaulių maras kiaulių ūkyje buvo užfiksuotas 2020 metų vasarą“, – tvirtino V. Stančikas, akcentuodamas, kad mūsų rajone, Darbėnų seniūnijos miškuose, afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, radus šernų gaišenas. Iš viso afrikinio kiaulių maro židiniuose buvo rastos 436-ių šernų gaišenos. Afrikinis kiaulių maras tai pat nustatytas Latvijos kiaulių ūkyje, kuris ribojasi su Kretingos rajonu, todėl, specialisto teigimu, kiaulių augintojai turėtų būti ypač dėmesingi dėl savo ūkių biologinio saugumo. Kad afrikinis kiaulių maras neplistų ūkiuose, kiaulių augintojai turėtų laikytis tam tikrų taisyklių: reguliariai pildyti ir prie įėjimų į tvartus, kur auginamos kiaulės, laikyti dezinfekcinius kilimėlius, dėvėti atskirus, tik darbui ūkyje pritaikytus drabužius ir avalynę, laikytis griežtos asmens higienos, neįleisti į ūkius pašalinių asmenų, nešerti kiaulių maisto atliekomis ir šviežiai nupjauta žole.
Šiuo metu Kretingos rajone yra 88 kiaulių laikymo vietos, kuriose auginamos 402 kiaulės. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai jose atlieka planinius patikrinimus. „Dauguma kiaulių augintojų savo ūkiuose laikosi biologinio saugumo reikalavimų. Tačiau kartais pasitaiko ir tokių, kurie reikalavimų nepaiso“, – konstatavo V. Stančikas. Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje jau nuo 2013 m. vykdoma intensyvi šernų ir naminių kiaulių populiacijos stebėsena dėl afrikinio kiaulių maro. Vykdant tokią intensyvią laukinės faunos stebėseną 2014 m. sausio 24 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus Alytaus–Varėnos rajonus siejančiame miškų masyve ir Šalčininkų r. miške iš dviejų šernų paimtus mėginius, nustatytas afrikinis kiaulių maras, tapatus afrikinio kiaulių maro virusui, cirkuliuojančiam Užkaukazės regionuose, Rusijoje ir Baltarusijoje. Taigi 2014 m. afrikinis kiaulių maras Lietuvos istorijoje nustatytas pirmą kartą, ir nuo tada buvo pradėtos taikyti įvairios priemonės siekiant užkirsti kelią šiai ligai plisti. Specialistų teigimu, afrikinis kiaulių maras – visos Lietuvos problema, nes nėra nei vaistų, nei vakcinos, o virusas pavojingas ir šernams, ir kiaulėms – mirtingumas nuo šios ligos siekia 95–99 proc., todėl šios ligos kontrolė pagrįsta taikant biologinio saugumo priemones. Nekomerciniuose ūkiuose daugiausiai – 175 – kiaulių buvo sunaikinta 2018 m., komerciniuose ūkiuose – 2017 m., kai teko sunaikinti 24,5 tūkst. kiaulių. Laukinėje gamtoje daugiausiai – 3 tūkst. 96 – šernų su afrikinio maro simptomais buvo nustatyta 1 tūkst. 446 vietose. Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų išaiškinimą, kiaulių maras – nei klasikinis, nei afrikinis – žmonėms nepavojingas. Juo serga tik kiaulės ir šernai. Kadangi ir klasikinis, ir afrikinis kiaulių maras yra labai užkrečiamos ligos, sergančios ir užsikrėtusios kiaulės ar šernai, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos nurodymais, turi būti tinkamai sunaikinti. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
„P. n.“ informacija
|
|
