Niūriame matematikos egzamino fone sužibo vienas šimtukas

Mokytoja Violeta Baltūsienė sakė, kad aukščiausias Gabrieliaus Rimkaus įvertinimas ją labai nudžiugino, bet nenustebino – to ir tikėjosi. „Išsprendęs uždavinius, jaučiausi ramiai, nes žinojau, kad klaidų nepadariau“, – atviravo ir pats moksleivis.

Kad šalies abiturientams šiemet kaip niekada prastai sekėsi matematikos valstybinis egzaminas, ataidėjo ir iki Kretingos: iš 193 rajono moksleivių jo neišlaikė 61, ir tai sudaro 31 proc. visų laikiusiųjų.

Be sistemingo darbo apie rezultatus – tik pasvajoti

Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje matematiką laikė 72 abiturientai, neišlaikė 30, arba 41,67 proc. Vydmantų gimnazijoje, kur apskritai abiturientų šiemet tebuvo 14-a, matematikos valstybinį egzaminą ryžosi laikyti 6, ir pusė, tai yra 50 proc., neišlaikė. Darbėnų gimnazijoje iš 16-os laikiusiųjų nepavyko 10-čiai, arba 62,5 proc. Salantų gimnazijoje laikė 22, neišlaikė 2, arba 9,09 proc. Kretingos technologijos ir verslo mokykloje bandė laikyti 3, ir nė vienas neišlaikė. Pranciškonų gimnazijoje iš 74 laikiusiųjų nepasisekė 13-ai, arba 17,57 proc. Užtat šioje mokykloje sužibo vienintelis rajone šimtukas už matematiką – šį aukščiausią įvertinimą gavo IVGc klasės moksleivis Gabrielius Rimkus.

Kaip sakė jo mokytoja Violeta Baltūsienė, toks rezultatas nudžiugino, tačiau nenustebino. „Gabrielių mokiau nuo VIII klasės, o nuo IX buvau ir klasės auklėtoja. Šis moksleivis daug dėmesio mokymuisi skirdavo pats, raginti nereikėjo. Jis – tarp tų, kurie, ruošiantis egzaminui, konsultacijų būtų galėjęs ir nelankyti, bet vis tiek ateidavo, nepraleido nė vienos“, – mokinio pastangas siekti rezultato apibūdino pedagogė.

V. Baltūsienės teigimu, matematika reikalauja nuolatinio sistemingo darbo nuo pat pradžių, nes bet kokia spraga vėliau atsiliepia ir gilėja sulig kiekvienais metais. Šiųmečius abiturientus ištiko sunkesnė dalia negu ankstesnius, nes dėl pandemijos vienuoliktokams pusantrų metų teko mokytis nuotoliu. Kursas, kaip teigė mokytoja, buvo labai intensyvus, medžiagos – daug. Dvyliktoje klasėje pasivyti ir susidariusių spragų užkamšyti neįmanoma.

Anot pašnekovės, matematikos valstybinių egzaminų užduotys maždaug nuo 2018-ųjų orientuojamos į nestandartines. Daugelis mokinių sugebėtų jas įveikti, nes yra mokomi pritaikyti procedūras. Tačiau problema – tų uždavinių daug, o laiko pagalvoti – per mažai. „Kai išgirdau, kaip valstybinį egzaminą išlaikė Lietuvos moksleiviai, iškart pagalvojau: na va, ir vėl mes, mokytojai, būsim kalti... Tačiau, kai pamačiau savo mokinių rezultatus, liūdesys šiek tiek prasisklaidė – jau vien Gabrieliaus šimtukas ką reiškia!“ – atviravo pedagogė.

Mokslas, kuris moko mąstyti

Nuo 2023-iųjų visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas valstybinį matematikos egzaminą planuojama padaryti privalomą. Visuomenė ūžia: o ar būtina? Juk ne visiems studijas aukštosiose mokyklose besirenkantiems jaunuoliams matematika ateityje bus reikalinga, kam tuos vaikus kankinti? Mokytojos V. Baltūsienės žodžiais, matematika – toli gražu ne vien tik formulės, skaičiai ir taisyklės. Matematika bet kurią profesiją pasirinkusį žmogų moko mąstyti.

„Savo mokiniams aš sakau: „Jūs einat į sporto salę, nes norite būti fiziškai stipresni. O kad būtumėt protiškai stipresni, turite mokytis matematikos“, – kalbėjo V. Baltūsienė. Matematika, anot jos, žmogui padeda pasirinkti patikimus argumentus, iš to padaryti išvadą ir įvairiose situacijose priimti tinkamus sprendimus. „Jeigu turėsi išvystytą mąstymą, jausiesi ramiai – ir nebus tau sunku pasirinkti elektros tiekėją arba, atėjus balsuoti per rinkimus, – politiką, ir nereikės ieškoti autoritetų, kad pasakytų, ar reikia skiepytis, nes tuos sprendimus priimsi pats“, – kalbėjo mokytoja.

Paprašyta palyginti ankstesnes bei dabartinę abiturientų laidas, V. Baltūsienė teigė Pranciškonų gimnazijoje dirbanti neseniai, 10 metų. Iki tol ji buvo Klaipėdos universiteto dėstytoja. Tad kol kas gerai pažįstanti tik vieną šios gimnazijos abiturientų laidą, kurią mokė nuo V klasės ir kurią išleido pernai. Šiųmetiniams abiturientams mokytoja dėstė nuo VIII–IX klasės. Pedagogės žodžiais, jos ugdytiniai – smalsūs, tačiau rezultato norėjo greito ir mažiausiomis pastangomis. Taip nebūna.

Ne paslaptis, kad Kretingoje, kaip ir kitur Lietuvoje, klesti korepetitoriai. Mokytojos nuomone, tai dabar tapo lyg ir savotiška mada. Jauname amžiuje moksleiviai, besinaudojantys korepetitorių paslaugomis, dažnai sau tik pakenkia: neišmoksta dirbti savarankiškai, per pamokas nesikoncentruoja į dėstomą dalyką, galvoja: „Ai, nueisiu, ir korepetitorius iš naujo viską paaiškins.“ O štai vyresnio amžiaus moksleiviams korepetitoriai – į naudą, ypač kai reikia padėti užpildyti spragas, susidariusias galbūt dėl ligos arba dėl kitų priežasčių, dėl kurių mokinys nelankė mokyklos.

„Aš, ką išmokau, tai daugiausia išmokau mokykloje per pamokas, namuose prie vadovėlių beveik nesėdėjau“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas, sakė G. Rimkus. Iš tikrųjų į Kretingą jis parvežė ne vieną, o du šimtukus: ir už matematikos, ir už fizikos valstybinius egzaminus, be to, labai nedaug trūko ir iki trečiojo – lietuvių kalbos ir literatūros žinios įvertintos 98 procentais.

„Visada sakau: kas moka matematiką, tam puikiai sekasi ir kiti dalykai“, – šypsojosi V. Baltūsienė.

Kad Gabrielius studijuoti vis dėlto pasirinko ne jos dėstomą matematiką, o fiziką, mokytojai nebuvo staigmena: esą vaikinas tam iš anksto ruošėsi, dvejus metus iš eilės dalyvavo fizikos olimpiadose ir tapo jų prizininku.

Paklaustas, ar, be pamokų, likdavo laiko pomėgiams, Gabrielius atviravo dar ir dabar tautiniu instrumentu lumzdeliu tebegrojantis Klaipėdos orkestre „Trimitatis“. „Man labai patinka muzika, orkestras. Kretingos meno mokykloje baigiau fortepijono specialybę, o po to dar ir išplėstinio muzikinio ugdymo programą. Groju ne tik pianinu, bet ir lumzdeliu, ir vargonais“, – papasakojo abiturientas.

Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokytojų Editos Stalmokienės (kairėje) ir Aušros Bončkienės nuomone, universitetai labiau rūpi moksleivių tėvams negu moksleiviams. Jeigu rūpėtų moksleiviams, tai jie tikrai dėl savęs labiau pasistengtų.

Buvo ėjusiųjų „pabandyti“

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos matematikos mokytoja Aušra Bončkienė teigė, kad, įvertinusi galimybes, iš daugumos savo ugdytinių tokių rezultatų ir tikėjosi.

„Vis dėlto mokinių požiūris į mokymąsi turėjo būti ne toks. Į bloga jiems išėjo pamokų nelankymas, nusirašinėjimas, po paskutinio skambučio apskritai nesirodymas mokykloje. Pasiteiravus, kaip jie žada laikyti egzaminą, kai kurie atsakydavo „bandysiu“. Kokių gi rezultatų galima tikėtis, kai į valstybinį egzaminą einama pabandyti?“ – stebėjosi pedagogė.

Ji pati dalyvavo ir tikrinant valstybinio egzamino darbus. Mokytoja taip pat neabejojo, kad moksleivius iš vėžių išmušė paskutinieji nestandartiniai uždaviniai. Nors, gerai pagalvojus, jie neatrodė sunkūs, bet nebuvo kada nei per daug įsigilinti, nei pasitikrinti.

Tarp keleto savo mokinių, kurie, ruošdamiesi egzaminui, padirbėjo ir gavo neblogus įvertinimus, mokytoja pirmiausia paminėjo Ainedą Meškytę, Simoną Semaškaitę, Agnę Irkinaitę, Karoliną Miežetytę.

Tos pačios gimnazijos matematikos mokytojos Editos Stalmokienės nuomone, kuo gabesni vaikai, tuo daugiau jie iš savęs reikalauja. O uždaviniai buvę nematyti, laikas – ribotas, apėmė stresas. Mokytoja ypač pasidžiaugė Vaido Metriko ir Kajaus Kutelio rezultatais. „Yra štai tokių „perliukų“, kuriais džiaugiesi... Šiandien norisi jiems palinkėti sėkmės gyvenime siekiant kažko daugiau. O tiems, kuriems egzaminas pasirodė neįveikiamas, visada yra kiti metai ir galimybė perlaikyti iš naujo“, – sakė E. Stalmokienė.

Abi pedagogės atviravo nieko gero nesitikinčios ir iš kitų metų abiturientų – pagal turimas analizes, ateinanti laida būsianti dar silpnesnė. „Ar gali vaikas, metiniame trimestre turėdamas ketvertą, išlaikyti egzaminą?“ – retoriškai klausė jos.

Mokytojų manymu, ne visi moksleiviai ir turėtų gimnazijoje baigti 12-a klasių, po 10 klasės kai kurie iškart galėtų rinktis profesines mokyklas. Pedagogėms susidarė įspūdis, kad universitetai labiau rūpi moksleivių tėvams. Esą, jeigu rūpėtų mokiniams, tai jie labiau ir stengtųsi.

„Mes per laisvas pamokas visada esame pasiruošusios vaikams suteikti konsultacijas, – tik tegul ateina! Apsirgęs ar sublogavęs mokinys visada gali prie pamokos prisijungti internetu, bet reikia to norėti“, – sakė A. Bončkienė. O dar meškos paslaugą darantys tėvai, kurie rašteliais besąlygiškai pateisina vaikų nebuvimą mokykloje. Pasitaiko, kad, artėjant egzaminams, dviem savaitėms išsiveža atostogų į užsienius, mokytojų prašydami „suprasti“.

Darbėnų gimnazijos matematikos mokytoja Indra Juknaitė taip pat įsitikinusi, kad dėl prastų egzamino rezultatų daugiausia kaltas moksleivių abejingumas.

„Rajone daug metų dirbame tie patys mokytojai, ir tuos vaikus mokėme, kaip visada, bet tokio nuosmukio niekada nebuvo“, – kalbėjo pedagogė. Karantinas padarė savo, nuotoliu mokytis buvę sunkiau, bet moksleiviai kaip tik turėję pasistengti kuo daugiau padirbėti savarankiškai.

„Daugelis moksleivių po karantino į mokyklą sugrįžo pasyvūs. Klausdavau, ką žada daryti toliau? Atsakymas būdavo „nežinau“. Viliuosi, kad būsimoms abiturientų laidoms šių metų matematikos egzaminas bus gera pamoka“, – kalbėjo I. Juknaitė.

Vydmantų ir Salantų gimnazijų matematikos mokytojos Regina Viskontienė ir Vilma Gedvilienė savo ugdytinių pasiekimų nekomentavo.

Šimtukininkų – aštuonetukas

Švietimo skyriaus duomenimis, iš viso Kretingos rajone valstybinius brandos egzaminus laikė 265 bendrojo ir 93 Kretingos technologijos ir verslo mokyklos mokiniai.

Užsienio kalbos (anglų) laikė 251, neišlaikė 12, tarp jų 6, arba 5,71 proc., Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, 5, arba 20 proc., Kretingos technologijos ir verslo mokykloje ir 1, arba 1,25 proc., Pranciškonų gimnazijoje; lietuvių kalbos ir literatūros – 224, neišlaikė 12, tarp jų 9, arba 9,47 proc., Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, po vieną Darbėnų (5,88 proc.), Salantų (4,55 proc.) ir Pranciškonų (1,3 proc.) gimnazijose; biologiją laikė 104 rajono moksleiviai, išlaikymo procentas – 87,5.

Geografiją buvo pasirinkę 46 rajono abiturientai, fiziką 25, informacines technologijas 21 (neišlaikė 2 – Darbėnų ir Pranciškonų gimnazijose), chemiją 3 ir rusų kalbą 3.

Pranciškonų gimnazijoje Gabrielius Rimkus gavo aukščiausius valstybinių egzaminų įvertinimus iš fizikos (mokytoja Irena Černeckienė) ir matematikos (mokytoja Violeta Baltūsienė), iš anglų kalbos – Aleksas Daukša (mokytoja Remigija Žiubrienė), iš lietuvių kalbos ir literatūros – Gerda Jedenkutė, Deimantė Jankauskaitė, Valdonė Jovaišaitė, Akvilė Slušnytė ir Beatričė Žiubrytė (mokyt. Rasa Žygaitienė). Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje iš anglų kalbos 100 balų gavo Augustas Butenis (mokytoja Vaida Bertašienė).

• Rašyti komentarą (9)