Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Beglobiais tapo pusšimtis vienos šeimos katinų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-05-10
Nors katėms kieme įrengti keli nameliai, tačiau, veterinarijos tarnybos specialistai užfiksavo, kad dauguma gyvūnų gyvena namų viduje, nesveikuoja ir tarpusavyje konkuruoja dėl ėdesio.

Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo kaimynų skundą, kad vienoje privačių sodybų Gluosnių gatvėje Kretingoje užveista kačių „ferma“: praėjusią savaitę nuvykę į vietą, šios tarnybos darbuotojai šeimininkų namuose aptiko 48 neprižiūrėtus katinus. Gyvūnams šiuo metu ieškoma prieglaudų, į kurias jie netrukus bus išgabenti.

Situacija tapo nevaldoma

Gluosnių gatvėje esanti sodyba, kurioje nevaldomai užsiveisė katinai, iš pažiūros tvarkinga: jos šeimininkas – tėvas ir duktė – „Pajūrio naujienas“ įsileido tik į kiemą, iš kur matėsi terasoje įrengti nameliai katėms, dubenėliuose pridėta maisto. Tačiau kalbėtis apie tai, kodėl jų namuose užsiveisė tokia gausybė katinų, kurie, kaip tvirtino kaimynai, kelia jiems problemų – ne tik dergia jų kiemuose ir daržuose, bet ir galimai platina ligas, nebuvo linkę.

„Baisūs dalykai: vieni katinai gyvena kieme, susiranda visokių landų, kiti tūno namie. Mes galvojome, kad jų ten net ne 48 – kas gi juos suskaičiuos. O gal koks 80? Iškapsto ir išgulinėja daržus, pridergia žolę. Eina į vaikų smėlynus, čiaudi, vemia. Matyti, kad kai kurie katinai nėra sveiki. Baugu, kad jie neužneštų kokių nors ligų mums ar anūkams“, – guodėsi tos pačios gatvės gyventoja, paprašiusi neviešinti jos pavardės.

Moteris tikino, kad iš pradžių kaimynų šeima turėjo 2 ar 3 katinus, bet ilgainiui situacija tapo nevaldoma: gyvūnų nesterilizavus, jie ėmė daugintis tarpusavyje. Anksčiau šeima gyveno kaip ir visos, kol rimtos sveikatos bėdos neištiko šeimininkės.

„Nuaras“ nepajėgus visų priimti

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigas laikinai einantis Vilius Stančikas pasakojo, kad, reaguodami į kaimynų skundą, nuvykę nurodytu adresu buvo šokiruoti. Nors sodyba iš išorės tvarkinga, tačiau namo viduje pamatė visiškai kitą vaizdą: katinų – jaunų ir senų – gausybė, šių suskaičiavę net 48. Gyvūnai, tarpusavyje konkuruodami dėl maisto, neatrodė tvarkingi, neskiepyti, negydomi nuo parazitų.

„Dėl gyvūnų nepriežiūros ir jų paėmimo iš šeimininkų informavome Kretingos rajono savivaldybę. Gyvūnams reikia globos įstaigos, kuri juos priglaustų. Gyvūnų tiek daug, kad globos įstaiga „Nuaras“, su kuria mūsų Savivaldybė pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, nėra pajėgi išsyk visų priimti. Tad būtina ieškoti kitų įstaigų, į kurias gyvūnai būtų išvežti ir deramai prižiūrimi“, – apie iškilusią tarnybai netikėtą problemą kalbėjo V. Stančikas.

Jis akcentavo, kad Savivaldybei dėl to būsią nemenkos išlaidos.

Savivaldybei gyvūnas kainuoja 100 Eur

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto žiniomis, vieno gyvūno paėmimas į „Nuaro“ globos įstaigą Savivaldybei kainuoja apie 50 Eur. „Nustebino tokia katinų gausybė vienuose namuose. Negalime taip jų palikti“, – kalbėjo administracijos direktorius.

Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Monikos Norvaišienės teigimu, dažniausiai Savivaldybei tenka sumokėti ir didesnes sąskaitas: „50 Eur kainuoja vien gyvūno paėmimas, bet dažnai gyvūną dar reikia ir paskiepyti, ir paženklinti, o sergantį – dar ir gydyti. Už kiekvieną paimtą gyvūną Savivaldybei „Nuaras“ pateikia skirtingas sąskaitas, vidutiniškai už vieną gyvūną susidaro apie 100 Eur.“

Jeigu visi katinai iš „fermos“ Gluosnių gatvėje būtų išgabenti į gyvūnų globos įstaigas, akivaizdu, kad visiems mokesčių mokėtojams tai kainuotų tūkstančius. Ar įmanoma šiuos pinigus išieškoti iš šeimininkų, E. Viskontas mano: „Iš šeimininkų paimti katinai būtų Savivaldybės nuosavybė. Mums, Savivaldybei, skirta gyvūnų priežiūros funkcija, todėl bandytume pinigus išieškoti iš buvusių šeimininkų.“

Žadėjo priglobti jauniklius

Pasak M. Norvaišienės, Savivaldybė pasirūpina bešeimininkiais gyvūnais, – įprastai tais, kurie veisiasi prie daugiabučių, kuriuos prižiūri pavieniai iniciatyvūs žmonės. „Savivaldybė vykdo akciją „Pagauk, sterilizuok, paleisk“, bet mes privalome pasirūpinti tais gyvūnais, kurie neturi konkrečių šeimininkų. O šitie katinai užveisti žinomų asmenų jų nuosavoje teritorijoje“, – skirtumus dėl gyvūnų priežiūros paaiškino ji.

Vakar priešpiet redakciją pasiekė žinia, kad bendromis Savivaldybės, Valstybinės maisto ir veterinarijos, katinų šeimininkų pastangomis, pavyko rasti pavienių asmenų ir savanoriškų organizacijų, kurios ketina priglausti daugumą kačių jauniklių. „Penkis katinukus pasiryžusi pasilikti šeimininkų duktė – ji įsipareigojo juos sterilizuoti, vakcinuoti, kelis paims šios šeimos pažįstami, kitus – nevyriausybinės organizacijos. Tad į „Nuarą“ galbūt iškeliaus ne tiek ir daug gyvūnų“, – sakė M. Norvaišienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas