Tėvynei prisiekė 500 karių

Į Rotušės aikštę, kurioje vyko iškilminga ceremonija, šauktiniai atžygiavo Vilniaus gatve, nuo Žiemos sodo.

Nuskambėjus Lietuvos valstybės himnui, Kretingos miesto centre tarnauti Tėvynei prisiekė apie 500 Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio (LDK) Butigeidžio dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Artimųjų širdyse – ir nerimas, ir viltys

Iki Rotušės aikštės šauktiniai atžygiavo Vilniaus gatve, nuo Žiemos sodo. Iškilmių vietoje jaunųjų karių laukė kariuomenės padalinių vadai, vyriausieji puskarininkiai, statutinių organizacijų vadovai, pučiamųjų orkestras, taip pat ir artimieji, suvažiavę iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų.

„Sveikinsiu savo draugą Liutaurą Kūrą. Jam greit bus 21-eri, kilęs iš Skuodo rajono, bet dabar dvejus metus mes gyvename Klaipėdoje. Jausmas toks, kad širdis dreba...Tai vis – dėl to karo Ukrainoje... Daug yra nežinios, kaip Lietuvoje bus... “ – atviravo Greta Kasparavičiūtė.

„Mudu su sūnumi Justu atėjome palinkėti sėkmės sūnėnui Tadui Narkui“, – šypsojosi kretingiškė Roma Jonušienė. Ši priesaikos ceremonija ypač įdomi šeštokui Justui – tai pirmas kartas, kai tarnauti tėvynei išlydi giminaitį. Ceremonijai besirikiuojančių jaunųjų karių gretose akimis sūnaus Tado ieškojo ir jo tėvai Alina ir Saulius Narkai.

„Didžiuojamės juo“, – sakė Alina. „Linkim, kad geras karys būtų, kad po 9 mėnesių sugrįžtų namo dar labiau sutvirtėjęs, užsigrūdinęs ir suvyriškėjęs. Žinau, kad taip bus, pats esu tarnavęs Kaune, esu ramus“, – neabejojo S. Narkus.

Kaip teigė LDK Butigeidžio dragūnų bataliono štabo S5 skyriaus civilių ir kariškių bendradarbiavimo specialistė Margarita Melinytė, jaunuoliai prisiekia po 2–3 savaites trukusių rikiuotės mokymų. Toliau seka bazinis kursas, kurio metu mokomasi karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, supažindinama su ginklais ir ryšio priemonėmis. Praėję bazinį rengimą, kariai įgyja šaulio, kulkosvaidininko, granatsvaidininko, topografininko ir kitas karines specialybes. Likusį tarnybos laiką mokomasi veikti padalinio – skyriaus, būrio, kuopos – sudėtyje, pagal priskirtas karines specialybes bei pareigas tobulinami įgūdžiai mūšio lauke.

Priesaikos Tėvynei žodžius perskaitė ir prisiekiančių karių vardu Dragūnų bataliono kovinę vėliavą pabučiavo jaunesnysis eilinis III pėstininkų kuopos karys iš Šilutės Erikas Žvinklys.

Jaudinančios akimirkos, kada galės tulpių puokštę įteikti savo draugui Liutaurui, laukė iš Klaipėdos atvykusi Greta Kasparavičiūtė.

Valstybės sargai, kuriems „įtikėta jos laisvė“

Kaip kalbėjo ceremonijos vedėja LDK Butigeidžio dragūnų bataliono visuomenės informavimo specialistė Jurga Vaškevičienė, laikytis priesaikos visais laikais buvo šventa pareiga, o sulaužyti ją – didelis nusikaltimas. Ištikimai tarnauti savo šaliai prisiekia karaliai, valstybių valdovai, Seimo nariai, ministrai, teisėtvarkos atstovai. Tačiau karys prisiekia ne tik ištikimai tarnauti, vykdyti vadų įsakymus, bet ir, negailint jėgų ir gyvybės, ginti valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Garbė perskaityti priesaikos Tėvynei žodžius ir visų prisiekiančių jaunųjų karių vardu pabučiuoti Dragūnų bataliono kovinę vėliavą buvo suteikta jaunesniajam eiliniui III pėstininkų kuopos kariui Erikui Žvinkliui. „Eriko nuomone, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje jis turįs galimybę įgyti valios, komandinio darbo įgūdžių, drausmės, sustiprėti fiziškai“,– 20-mečio jaunuolio iš Šilutės mintis perteikė J. Vaškevičienė.

Kariniai laipsniai suteikiami asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, sukarintose organizacijose ar esantiems rezerve. Pirmasis jaunesniojo eilinio laipsnis suteikiamas pradėjus tarnybą, davus priesaiką. Iki tol kariui suteikiamas laikinasis jaunesniojo eilinio laipsnis. „Prezidentas Antanas Smetona, kalbėdamas apie kariuomenę, yra sakęs, kad nepriklausomybės laidas yra ginklo pajėga, kariuomenė ir jos jaunieji kariai. Kariuomenė turinti būti tokio stiprumo, kad kiekvieną valandą galėtų atsispirti tautos priešams. Kariai yra valstybės sargai, kuriems įtikėta jos laisvė. Kilnus karių pašaukimas“, – kalbėjo ceremonijos vedėja.

Tarp karių artimųjų – ir kretingiškio Tado Narkaus tėvai Alona ir Saulius Narkai (centre).

Rikiuotė įspūdį padarė šeštokui Justui, giminaičio Tado pasveikinti atėjusio su mama Roma Jonušiene (antra iš kairės).

Prašė ir palaikymo, ir supratimo

Iškilmių dalyvius ir žiūrovus pasveikino Dragūnų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Tomas Auželis. Į kretingiškius jis prabilo žemaitiškai, vadino juos karių draugais, pasidžiaugė, kad seniūnė Gintarė Liobikienė ir rajono vadovai ne sykį leido surengti pratybas rajone, o šiuokart į Jono Karolio Chodkevičiaus įkurtą miestą priėmė vienai pagrindinių ceremonijų.

„Prisiekti Tėvynei – ne tik milžiniška garbė, bet ir didelis įsipareigojimas. Šiandien jūs įsipareigojot, susidarius tam tikroms aplinkybėms, sumokėti didžiausią kainą – negailint jėgų ginti valstybę. Kai gyvenam karo, vykstančio ne kažkur kitoj pasaulio pusėj, o šalia, akivaizdoje, šie žodžiai įgauna dar didesnę reikšmę, dar gilesnę prasmę“, – į prisiekusius vaikinus ir merginas kreipėsi T. Auželis.

Tokių ceremonijų metu karių artimųjų jis visada prašydavęs palaikymo, o šiuokart – ir supratimo. Esą nebereikia įrodinėti, kad karas gali prasidėti vasarą, gali – ir žiemą ar rudenį, kai karšta ir kai šalta, kai lyja ir kai siaučia pūgos. Kariai turį būti pasirengę kovoti bet kokiomis sąlygomis. Išlikti ramiems, nepanikuoti galima tik esant stipriems dvasia ir fiziškai, pasitikint savo jėgomis.

• Rašyti komentarą (0)