Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 1 %
Naktį-2°C debesuotumas 70 %
Apklausa

Ar visuomeniniai rinkimų komitetai turėtų būti prilyginami politinėms partijoms?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Meno kūrėjo statusą įgijęs Gediminas Bytautas sakė turįs gausybę sumanymų: „Muzikai kurti pasirinkau erdvę Palangoje, loftą, kuriame – labai gera akustika. Vasarą jau imsiuosi grafikos ir tapybos.“

Naujųjų išvakarėse mūsų kraštietį dailininką, poetą ir kompozitorių 33-jų Gediminą Bytautą geros naujienos – kad jam suteiktas meno kūrėjo statusas – pasiekė iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Šia žinia menininkas dalinasi su tais, kurie sekė jo kūrybinį kelią, ir svarbiausia – juo tikėjo. „Tik sužinojus, kad man suteiktas meno kūrėjo statusas, buvau pakviestas įstoti į Nepriklausomųjų rašytojų sąjungą. Man tai – irgi džiugi žinia, svarbus įvertinimas“, – kalbėjo menininkas, prisipažinęs, kad iki meno kūrėjo statuso jis ėjęs ilgą kelią: iš pradžių – kūrybos, kai 2003-aisiais pradėjo rašyti poeziją, po to – kurti muziką, galų gale ėmėsi tapybos, grafikos. „Nemažai laiko užtruko ir parengti dokumentus, kurių reikalaujama, norint gauti meno kūrėjo vardą. Viskas būtų buvę gal ir lengviau, jeigu ne pandemija, kuri apribojo gyvus kontaktus, galimybę gyvai paviešinti savo kūrybą, kas menininkui būtina kaip mums visiems grynas oras“, – kūrėjui paantrino jo žmona taip pat menininkė Odilė Norvilaitė-Bytautienė. Meno kūrėjo statusas G. Bytautui suteiks daugiau laisvės dalyvauti įvairiuose valstybės finansuojamose projektuose, suteiks pirmumo teisę teikiant paraiškas ir panašiai. „Kūrėjui šis statusas – pradžia, o ne pabaiga“, – kad jo laukia dar daugybė kūrybinių sumanymų, suplanuotų susitikimų, parodų, teigė G. Bytautas, šiuo metu intensyviai kuriantis muziką savo trečiajam albumui, taip pat – eiles ketvirtai poezijos knygai, kuri dar neturi pavadinimo. Kovą Kaune menininko laukia vadinamoji inauguracija į Nepriklausomųjų rašytojų sąjungą – bus rengiamas kūrybinis vakaras, kuriame Gediminas skaitys savo eiles, Odilė – prozą. „Su jauduliu laukiame ir susitikimo Pagėgiuose, iš kur yra kilęs Gedimino senelis ir tėvas – abu turėję Juozo vardą.

Naujausi G. Bytauto tapybos darbai

Ten likę daug giminių, taigi mūsų laukia įdomi patirtis“, – kalbėjo O. Norvilaitė-Bytautienė, kurios požiūriu, mažųjų miestelių auditorija yra išskirtinė – gausi, šilta, jautri, vaišinga, pasiilgusi bendrystės. „Greičiausiai todėl, kad dar išlikę stiprūs bendruomeniniai ryšiai, ko nebepasakysi apie didmiesčių žmones“, – pastebėjo Odilė.

Ji pasidžiaugė, kad užsimezgę ryšiai su meno kritikais, kurie pateikė rekomendacijas dėl meno kūrėjo statuso suteikimo G. Bytautui, nenutrūko ir virto į nuoširdžią draugystę.

„Jie stebi mano kūrybą, rašo pastebėjimus, suteikia patarimų“, – G. Bytautas teigė, kad meno kritikai vieningai atpažįsta jį kaip plataus spektro kūrėją, kurio vieninga kūrybinė linija – filosofinis aspektas, būdingas dailei, muzikai ir poezijai, o literatūros kritikai jo žodinę kūrybą netgi lygina su Vytauto Mačernio – abu juos sieja mistifikuotas požiūris, bendri simboliai. „Sakyčiau, ir tragizmas. Tik Vytauto Mačernio gyvenime jis buvo vienoks, dabartinių poetų – kitoks, nulemtas tų iššūkių, su kuriais šiandien susiduria visas pasaulis“, – pasvarstė O. Norvilaitė-Bytautienė. Dailininkė ir tekstų kūrėja prisipažino, kad, susiklosčius kūrybiniam sutuoktinio keliui, laikas ir jai pagalvoti apie tolimesnę perspektyvą: gerokai padirbėti prie nebaigtų tekstų ir galbūt išleisti antrą knygą – pirmoji „Šiuolaikinės originaliosios pasakos“ išleista 1997 m. „Laikas tapti atsakinga literate“, – O. Norvilaitė-Bytautienė prakalbo ir apie savotišką paradoksą: knygos dar neišleistos, tačiau jos kūryba per įvairius renginius jau pristatoma. Į šoną teptukų, dažų, sakė, irgi nepadėsianti, tačiau tapybos, kaip ir Gediminas, ji dažniausiai imasi vasarą.

Šiemet šios kūrybinės poros laukia ne mažiau kaip 10 renginių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o šiuo metu Švėkšnoje eksponuojamus Gedimino naujausius, 2021-aisiais tapytus darbus, pakeis Odilės tapytos moterys: šią parodą ji skiria dviem – Kovo 8-osios ir Meilės dienos – progoms.

Gedimino Bytauto eilės, sukurtos ketvirtajai poezijos knygai

Ambrozija gyvenimui

štai mirtis

ar nusiskynei vyšnias?

ar nulesė „špokai“

užduodu mįslę

trumpai

imitavai gyvenimą?

ar gyvenai?…

kas yra gyvenimas? -

tau rinktis

ir tu vienas tai pasirinkai

pražydo vyšnios

gyvenk!

gyvenimo vaisius

nurink!

Ir mirk!

padaręs tą

dėl ko ir gyvenai!

2021 07 26

Būti savimi

sveikinimas tau

kuris nesi

ir negalvoji būti manimi

tu esi

klausyk

tu esi

savas ir nepakartojamas

sau

nekreipk dėmesio ką kalbu

rašau eilėraščius

tu esi

savas

sau skirtas

esi

2021 12 30

---

Meno kritikų, meno žinovų atsiliepimai apie Gediminą Bytautą

„Autoriaus tapyba itin grafiška, pirmiausia orientuota į linijinį pradą, į aiškiai skiriamas plokštumas, užpildytas grynomis spalvomis. Atrodo, autorius kurti pradeda be išankstinio plano, plačiais, pusiau atsitiktiniais rankos mostais užmesdamas pirmines kompozicines gaires, o vėliau palaipsniui griežtina ir kompoziciją, ir išbaigia detales. Stipriausi jo darbai – savotiški grafikos ir tapybos hibridai, derinantys abstrakčią dinaminę liniją su ją papildančiomis ir skaidančiomis detalėmis.“ /hum. m. dr., prof. Stanislovas Mostauskis/

„Jo kūriniuose matyti savitas braižas, kūrėjo santykis su supančiu pasauliu, filosofinės įžvalgos. Gedimino paveikslai nėra atsitiktinumas. Tai ilgo, individualaus kūrėjo kelio visuma, kruopštus darbas, savitas koloritas. (...) Jo darbuose galima pastebėti įvairių kultūrų ir tradicijų įtaką, nuo margų, liaudiškų lietuviškų raštų iki tibetietiško budizmo mandalų.“ /tapytojas Danas Andriulionis/

„Įdomu tai, kad Gedimino parodų pristatymų metu aiškiai pastebima skirtingų meno srovių sinergija. Skaitomi eilėraščiai, girdima muzika. Taip bandoma kuo tiksliau klausytojui ir žiūrovui perteikti filosofinę mintį.“ /dailininkas Kęstutis Balčikonis/

„Man labiausiai rūpėjo, kurlink eina Gedimino poezija. O ji iš tiesų subrendo.“ /EGLĖS leidyklos direktorius Antanas Stanevičius/

„Kai išklausiau jo paties skaitomą poeziją, kai susipažinau, ką jis yra pasiekęs dailėje, muzikoje, dramoje, net filosofijoje, man iškart nušvito didingasis žemaičių poetas Vytautas Mačernis. (...) Poezijoje Gediminas Bytautas kalba apie laiką, erdvę, žmogų, sielą, kančią. Jo eilėraščių turinys – gilokas, o forma – laki. Lyrinis „aš“ universalus, talpinantis savyje filosofinę akimirką ir būtį.

Poezijos jėga Gedimino Bytauto eilėse – Laikas, suvestas su likimu, akimirka, kančia, mirtimi.“ /literatūros kritikas Alfredas Guščius/

„Jo vaizduotė negali išsiversti ir be muzikos garsų, tad jie yra sudedamoji šio menininko kūrybos dalis. (...) Muzikiniai „singlai“, kurie trunka vos kelias minutes, kalba apie menininko fantaziją, kai kuriais atvejais – ekspresionistinę išraišką, polinkį į meno sintetinimą.“ /muzikologė Danutė Petrauskaitė/

„G. Bytauto paveikslai yra dekoratyvūs, plokštuminiai ir žaismingi, reikalaujantys ilgesnio buvimo, „skaitymo“ tuose spontaniškai gimusiuose įvairių aptakių daugiau ar mažiau ištįsusių ir „besigrumiančių“ formų labirintuose. Gražiausia yra tai, kad spalvos yra grynos, nemaišomos viena su kita.“ /menotyrininkas Petras Šmitas/


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas