Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 1 %
Naktį-2°C debesuotumas 70 %
Apklausa

Ar visuomeniniai rinkimų komitetai turėtų būti prilyginami politinėms partijoms?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Parodoje – dviejų tautodailės grandų kūriniai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2021-12-10
Tautodailininkai medžio meistrai Raimondas Puškorius (kairėje) ir Feliksas Lukauskas, į parodą pristatę ir namie saugomų savo tėvų darbų, pasidalijo prisiminimais apie juos.

Tebesitęsiant Kretingos muziejaus menų festivaliui „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“, surengta tautodailės paroda, skirta pagerbti du Kretingos krašto kūrėjus medžio skulptorius, Kretingos rajono garbės piliečius – Juozą Lukauską (1906–1999) jo gimimo 115-ųjų ir Anicetą Puškorių (1911–1994) jo gimimo 110-ųjų metinių progomis. Į parodą susirinko būrys abiejų meistrų artimųjų, tautodailės bičiulių, festivalio svečių.

Kai kurie eksponuojami pirmąkart

Kretingos muziejaus parodų salėje eksponuojama apie 40 abiejų meistrų darbų, sukurtų tarp 1930 ir 1984 metų: skulptūros, bareljefai, verpstės, suvenyrai. Kai kurie jų ligi šiol nebuvo eksponuoti ir tik šia proga iškelti iš muziejaus fondų, kiti į parodą atgabenti kūrėjų artimųjų: A. Puškoriaus sūnūs Raimondas ir Linas Puškoriai pirmąkart į parodą pristatė tėvo sukurtą bareljefą „Napoleonas“, o J. Lukausko sūnus Feliksas – bareljefą „Žalgirio mūšis“.

Žvelgiant į abiejų meistrų, dievdirbių tradicijų puoselėtojų, gyvenusių kone tuo pačiu laikmečiu, patyrusių varguolių dalią ir savarankiškai siekusių mokslo bei pažinimo, darbus, išsiveda paralelė, kad kažkuo panašus ir jųdviejų kūrybos braižas, temos, ir netgi – biografijos. Prieškario kūrybai abiem būdingi patriotiniai motyvai, sovietmečiu per meilę motinai, tėvynei, pagarbą gyvybei, o A. Puškorius dar – ir šmaikščiomis skulptūromis bei kaukėmis, išreiškė tai, kas glūdėjo jų prigimtyje ir ką, priklausomai nuo valdžios, viešai galėjo parodyti.

Abu kūrė Liaudies meno draugiją

J. Lukauskas gimė 1906-aisiais Vaitelių kaime Klaipėdos krašte. Mokėsi Mikoliškių pradinėje mokykloje, vėliau staliaus amato – pas palangiškį baldžių J. Baltmiškį. Tarnaudamas kariuomenėje, pradėjo drožti skulptūrėles, vėliau ėmėsi bareljefų. 1931 m. Kretingoje įkūrė baldų dirbtuvę. Trokšdamas mokslo žinių, 1937-aisiais neakivaizdžiai baigė korespondentų kursus Kaune, įstojo į Kauno „Savišvietos“ institutą.

Pokariu J. Lukauskas pradėjo dirbti Klaipėdos „Dailės“ kombinate, 1964 m. jam suteiktas liaudies dailės meistro vardas. Nuo 1970-ųjų dalyvavo įvairiose drožėjų kūrybinėse stovyklose, 1978-aisiais tapo Kultūros ministerijos P. Galaunės vardo premijos laureatu. Surengė 5 autorines parodas, dalyvavo keliose dešimtyse bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo pasaulinėje parodoje Kanadoje, Monrealyje. Nemažai J. Lukausko darbų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai ir muziejai.

Praėjusį šimtmetį sukurti garsių krašto drožėjų – Juozo Lukausko ir Aniceto Puškoriaus – darbai.

A. Puškorius kilęs iš Kretingos krašto: 1911-aisiais gimė Skaudalių kaime, Kalnalyje baigė 3 pradines klases. Nuo 1928-ųjų pradėjo dalyvauti parodose, 1937–1940 m. dirbo „Marginių“ bendrovėje Kaune. Tarpukariu vadovavo Kalnalio šaulių kuopai, buvo Lietuvių katalikų jaunimo federacijos „Pavasaris“ valdybos narys.

Nuo 1946-ųjų A. Puškorius pradėjo dirbti Klaipėdos „Dailės“ kombinate. 1960-aisiais suteiktas liaudies dailės meistro vardas, abu su J. Lukausku dalyvavo 1966-aisiais įkuriant Lietuvos liaudies meno draugiją. 1981 m. tapo P. Galaunės vardo premijos laureatu. Nuo 1972 m. dalyvavo Lietuvos drožėjų kūrybinėse stovyklose, surengė 6 personalines parodas, dalyvavo 46-ose bendrose parodose, A. Puškoriaus darbai plačiai iškeliavo po pasaulį ir šalies muziejus.

Darbais puošė ir Kretingą

Abiejų tautodailės kūrėjų darbai papuošė ir Kretingos miestą. Prie Pranciškonų gimnazijos tvenkinio pastatyta J. Lukausko skulptūra, skirta sovietų nukankintų aukų kančioms atminti. Šio meistro skulptūros „Pelėda“ ir „Grybautojai“ papuošė Pastauninko parką. Kretingiškiams gerai žinomos skulptūros „Žynys“ ir „Aguonėlė“, stovinčios prie Kretingos rajono kultūros centro, tai – A. Puškoriaus rankų darbas. Kuriant „Aguonėlę“, talkino jo sūnus Raimondas. Pasak R. Puškoriaus, kai buvo išvogta Kretingos katalikų bažnyčia, jo tėvas atkūrė apaštalų skulptūras sakykloje. Kone viso Kretingos rajono kapines puošia originalūs J. Lukausko ir A. Puškoriaus mediniai paminklai, o R. Puškoriaus dar – ir Kalnalio bažnyčią.

Tais pačiais – 1989-aisiais – metais kretingiškiai abu savojo krašto tautodailės grandus paskelbė Kretingos rajono Garbės piliečiais. Abiejų tautodailininkų kūrybos kelią tęsia ir jų palikuonys: A. Puškoriaus – jo sūnus Raimondas bei anūkai Anerijus bei Marius, o J. Lukausko – sūnus Feliksas ir proanūkis Tadas Šorys. Beje, šią parodą, kuri veiks iki vasario, muziejuje surengė J. Lukausko anūkė muziejininkė Danutė Šorienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas