|
|
|
Su dainomis ir humoru įžengė į 101-uosius metus
Kretingoje, Vytauto gatvėje, gyvenančiai Kazimierai Tuleikienei spalio 30-ąją sukako 100 metų: ta proga Kretingos bažnyčioje ją pasveikino parapijos bendruomenė, mat ji – ilgametė pasauliečių pranciškonų ordino narė, o vakar namuose – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir jo patarėjas Albertas Barauskas bei Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. „Kažkaip jau einu į pakalnę, tos ausys pagedo – nebeprigirdžiu, – po mero palinkėjimo sveikatos ir ištvermės, paimdama turtingą puokštę, kaip ir jos metų kraitis, pusiau sau, pusiau svečiams kalbėjo giedro veido šimtametė. Jos veide spindėjo valiūkiškas žvilgsnis, o ir dėkingumo bei dėmesio ji buvo kupina: „Tokie turtingi mano jaunieji draugai, kokios gražios gėlės, bet kokios sušalusios jūsų rankos“, – spausdama mero rankas pastebėjo senolė. Ir tuoj ėmė porinti savo gyvenimą: ji gimusi Skuodo rajone, užaugusi Šatėse, turėjusi gražią jaunystę, bet patekusi „pijokėliui“ vyrui, kuris sugadinęs jai gyvenimą – ji daug vargusi. Vieną gyvenančią, sunkokai vaikštančią ir girdinčią, tačiau savimi dar pasirūpinančią šimtametę prižiūrinti vyriausioji duktė 67-erių Regina neslėpė, kad motina juos, tris vaikus – be jos, dar jau 66-erių brolį Stasį ir 62-jų seserį Sigitą – užaugino viena: „Tėvas mažai mumis tesirūpino, mama viena gyveno, o tėvas keliavo po Rusiją. Atsimenu, sykį buvo grįžęs, bet neilgai tepabuvo – ir vėl palikęs išsidangino kažkur.“ K. Tuleikienė ilgus metus dirbo „Laisvės“ fabrike, turėjo nedidelį ūkelį – daržą, gyvulių, taip ir vertėsi. „Ir savo vaikus spaudžiau prie darbo“, – patikino senolė, šiandien sulaukusi 5 anūkų ir 6 proanūkių. Mero paklausta, kas padėjo ištverti sunkumus ir kur slypi jos ilgaamžiškumo paslaptis, ji atsakė: „Viską Dievas surėdė. Reikia nebūti piktam. Dainas dainuoju, pajuokauju su dukra, ir man neilgu“, – ir tuoj pat užtraukė šmaikštų kupletą: „Tėvas mane barė – juk galėjai tokį gauti, kuris savo dvare griaudi, tumba tumba“, ir tokiu betarpišku bendravimu prajuokino svečius. Pasak Reginos, jos motina, turinti gerą balsą, visą skausmą išliedavo dainomis, tačiau lankyti choro ar dalyvauti saviveikloje neturėjusi galimybės dėl to, kad tekę daug ir sunkiai dirbti, kol užaugino juos. Bažnyčia ir veikla joje buvo vienintelė didžiausia gyvenimo trauka ir pomėgis.
|
|
