Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 36 %
Naktį7°C debesuotumas 31 %
Apklausa

Ar jus tenkina rajono ir miesto gatvių remonto eiliškumas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Atminimo medalis

Kretingos muziejaus vienas svarbiausių ir ypatingos atsakomybės, dėmesio pareikalavusių projektų „Atmintis“ įgavo prasmę ir kūną: vykdant projektą Jonui Karoliui Chodkevičiui pagerbti ir įamžinti Kretinga rugsėjo 24-ąją tapo svarbiausiu Lietuvos miestu – čia iškilmingai paminėtos 400-osios karvedžio, Kretingos miesto įkūrėjo bei bažnyčios statytojo J.K. Chodkevičiaus mirties metinės. Ir, nors šio didžio žmogaus kapas kol kas nėra žinomas, karvedys simboliškai grįžo namo – Chodkevičių šeimos mauzoliejuje pastatytas kenotafas su J.K. Chodkevičiumi susijusiais artefaktais.

2021-ieji yra paskelbti vieno ryškiausių XVII a. Lietuvos valstybės ir karo veikėjų – Jono Karolio Chodkevičiaus – metais. Ši išskirtinė asmenybė buvo žinoma visai Europai, valdė ne vieną valdą, tačiau pačiam J. K. Chodkevičiui mieliausia buvo Kretinga – savo rezidencijai jis buvo pasirinkęs strategiškai patrauklią vietą, dabartinę Kretingos muziejaus paminklinę teritoriją. Kretingą J. K. Chodkevičius matė ir kaip savo amžinojo poilsio vietą. Po Kretingos bažnyčios altoriumi įrengė šeimos kriptą, tačiau joje taip ir neatgulė.

„Pagrindinis Kretingos muziejaus projekto „Atmintis“ tikslas – atstatyti istorinį teisingumą, įrengiant J. K. Chodkevičiaus amžinojo poilsio vietą jo šeimos mauzoliejuje, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Karo stratego J. K. Chodkevičiaus žygdarbiai ir kilnūs darbai įkvėpė mus, kartu su Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybe, rengti projektą „Atmintis“, bendradarbiauti pasikviečiant Kretingos rajono savivaldybę, Kretingos katalikų bažnyčios parapiją ir Kretingos rajono kultūros centrą. Mes visi kartu užpildėme praradimų tuštumą. Per žemės grumstą, kurį Lietuvos kariuomenės kariai parvežė iš J. K. Chodkevičiaus kautynių vietų, per ąžuolo šaknis, per beribį dangų, per srauniuosius vandenis mes susigrąžinome savo sūnų, Kretingos rajono garbės pilietį į Kretingą“, – kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė, viena projekto „Atmintis“ organizatorių Vida Kanapkienė.

Ji pasidžiaugė visų, prisidėjusių prie projekto įgyvendinimo, darbu bei pastangomis. Iškilmes, kokių Kretingoje nėra buvę, papuošė Lietuvos kariuomenė. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje Nerijus Čapas, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybės štabo G9 skyriaus visuomenės informavimo specialistas, į kenotafą įdėjo šešias kapsules. Jose – su J. K. Chodkevičiumi susiję artefaktai: žiupsniai žemių iš svarbiausių mūšių ir gyvenimo vietų, taip pat gilės iš Kretingos dvarvietės. Pagal legendą prie didžiųjų dvaro ąžuolų, ošiančių ir šiandien, mėgdavo ilsėtis J. K. Chodkevičius.

Projekto „Atmintis“ sumanytojai ir vykdytojai prie Jono Karolio Chodkevičiaus kenotafo

Prie didžiųjų ąžuolų įvyko ir šventinė Lietuvos kariuomenės ir karių savanorių rikiuotė.

Iškilmingos ceremonijos metu prie J. K. Chodkevičiaus paminklo Sausumos pajėgų vadas Raimundas Vaikšnoras Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio vardu atminimo medaliais už indėlį įamžinant Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, jo karinių pergalių ir nuopelnų Lietuvos valstybei atminimą apdovanojo Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadą pulkininką Nerijų Stankevičių, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybės štabo G9 skyriaus visuomenės informavimo specialistą Nerijų Čapą, Seimo narį, istoriką Valdą Rakutį ir Kretingos muziejaus direktorę Vidą Kanapkienę.

Po iškilmių Kretingos muziejuje kariškiai kenotafą kartu su karių, muziejaus darbuotojų, svečių bei kretingiškių palyda išnešė į Rotušės aikštę. Čia įvyko dar vienos iškilmės, kuriose dalyvavo ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Kretingos rajono savivaldybės vadovai, Seimo ir kariuomenės atstovai. Iškilmių metu Kretingos muziejaus partneriams – Motorizuotųjų pėstininkų brigadai „Žemaitija“ buvo suteiktas garbingas Jono Karolio Chodkevičiaus vardas.

Iš Rotušės aikštės kenofatas išneštas į Kretingos bažnyčią, čia aukotos iškilmingos šv. Mišios, jų metu kenotafas pastatytas ten, kur troško J. K. Chodkevičius – jo šeimos mauzoliejuje po pagrindiniu bažnyčios altoriumi.

Didžiojo karo vado J. K. Chodkevičiaus pagerbimo ceremoniją vainikavo padėkos. Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus padėkos įteiktos Vytautui Baranskui, Albinui Šepučiui, Gražvydui Černiauskui, Petrui Kurmiui, Nerijui Čapui.

„Esu dėkinga auksinių rankų restauratoriui Vytautui Baranskui už kenotafo sukūrimą. Dėkoju kalviui Albinui Šepučiui, kuris sukūrė stovą kenotafui ir kalviui Gražvydui Černiauskui, kuris stovą pagamino. Padėką taip pat gavo J. K. Chodkevičiaus pagerbimo ceremonijai ir kenotafui paramą skyręs verslininkas Petras Kurmis bei J. K. Chodkevičiaus vardą garsinantis ir vienas iš kenotafo idėjos sumanytojų Nerijus Čapas. Labai džiaugiuosi policijos darbu – pareigūnai užtikrino sklandžią ir saugią kariuomenės eiseną“, – sakė V. Kanapkienė. Pasak jos, projekto „Atmintis“ įgyvendinimas atvertė dar vieną svarbų Kretingos muziejaus darbų lapą, kurį tikimasi ir toliau pildyti Kretingą garsinančiais įvykiais.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas