Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 11 %
Naktį7°C debesuotumas 66 %
Apklausa

Ar pritariate, kad būtų suvienodinta bazinė pensija turintiems ir neturintiems darbo stažo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingiškis Karolis Sabutis džiaugiasi radęs sritį, kurioje gali save realizuoti. Būsimasis Vilniaus universiteto (VU) biochemijos studijų programos ketvirtakursis teigia, kad šios studijos – tarpdiciplininės. Prieš pusmetį pašnekovas įgytas žinias pradėjo taikyti ne tik per studijų praktiką, bet ir komandos „Vilnius iGEM“ projekte.

Kretingiškis Karolis Sabutis, būsimasis Vilniaus universiteto biochemijos studijų programos ketvirtakursis, tikino atradęs sritį, kurioje gali save realizuoti.

Baigęs Pranciškonų gimnaziją, K. Sabutis tikino ilgai nedvejojęs dėl savo ateities: „Tikslieji ir gamtos mokslai man visada patiko: mokiausi matematikos – maniau, kad būsiu matematikas, vėliau susižavėjau fizika, galiausiai įdomi tapo ir chemija. Biochemiją pasirinkau, nes tai man pasirodė perspektyvu, ir šiandien tuo džiaugiuosi.“

Anot jo, biochemijos studijos – sudėtingos, jos yra kompleksinės, kartu su kitų studijų programų studentais mokomasi chemijos, fizikos ir biologijos. „Pirmus dvejus metus mokiausi vien chemijos, vėliau įgytas chemijos žinias pritaikėme biologijoje, paskutiniais bakalauro studijų metais laukia programavimo pagrindai. Studijos vyksta per tris fakultetus, tai – vienas šios programos išskirtinumų“, – tikino studentas.

Jo tikinimu, šiuo metu kurse yra apie 30 studentų: „Dėl studijų intensyvumo ir sudėtingumo beveik trečdalis kolegų nutarė jų nebetęsti. Per savaitę apie 12 valandų praleidžiame laboratorijose, todėl planuoti savo laiką išties svarbu, laiko laisvalaikiui lieka mažai.“

Skatina tarpdicipliniškumą

Paklausus, kaip nutarė prisijungti prie „Vilnius iGEM“ komandos, K. Sabutis tikino, kad apie šią komandą žino beveik visi Vilniaus universiteto tiksliųjų ir gamtos mokslų studentai.

„Keli laboratorijos kolegos jau dalyvavo „Vilnius iGEM“ veikloje, tad pamaniau, kad noriu išbandyti ir savo jėgas, ir pritaikyti studijų metu įgytas žinias. „Vilnius iGEM“ studentai patys yra atsakingi už visus procesus, dėstytojai pataria tik iškilus klausimams.

Patys galvojame, kokią idėją norėsime realizuoti, patys perkame reagentus, kuriame veiklos planą“, – apibūdino kretingiškis.

Pasak pašnekovo, patys studentai renka ir būsimus komandos narius: „Atrankos metu kandidatai pristato savo žinias ir kompetencijas, tuomet esami komandos nariai įvertina, kiek jos gali būti pritaikytos. Vienas svarbiausių kriterijų – noras dirbti ir neskaičiuoti valandų, praleistų ieškant idėjų ar atliekant bandymus laboratorijoje. Nuo sausio vyko idėjų paieška – kartais diskusijos užsitęsdavo ir po penkias ar šešias valandas – ir galutinio varianto tvirtinimas, gegužę prasidėjo intensyvus darbas laboratorijoje.“

„Vilnius iGEM“ komanda susikūrė 2015 metais, susibūrus keliems gamtos mokslų studentams. Panaši komanda jau buvo suburta viename Lenkijos universitetų. Šiandien „Vilnius iGEM“ komandą sudaro 32 įvairių sričių – gamtos mokslų, informatikos ir matematikos, komunikacijos – studentai.

Iki pandemijos kasmet spalio mėnesį vykdavo pasaulinis iGEM konkursas, kurio metu studentai iš viso pasaulio pristato pačių sugalvotas idėjas ir projektus, tačiau šiemet tokio pobūdžio renginys neįvyks, tad darbų prisatymas vyks nuototliniu būdu.

Siekia sukurti testą

K. Sabučio tvirtinimu, pastaruoju metu „iGEM“ skatina pastebėti aplink esančias problemas ir sugalvoti unikalų būdą, kaip pasirinktą problemą išspręsti.

„Mes pamatėme, kad yra toks pirmuonis histolitika, kuris, patekęs į žmonių organizmą, sukelia amebiazę – žarnyno ligą. Šis pirmuonis labiausiai būdingas tropinėse pietų šalyse. Mes sugalvojome, kaip lengviau tą pirmuonį surasti žmogaus organizme ir sukurti geresnę prevenciją“, – atskleidė pašnekovas.

K. Sabutis (stovi penktas iš kairės), tapęs „Vilnius iGEM“ dalimi, kartu su kolegomis neskaičiuodami valandų, praleistų laboratorijoje, siekia sukurti produktą, kuris paspartintų amebiazės tyrimų rezultatų procesą.

Prieš plėtodami idėją, komandos nariai konsultavosi su parazitologijos specialistais. Nors Lietuvoje kasmet užfiksuojama apie 60 amebiazės atvejų, pasitelkus sintetinės biologijos įrankius, sukurtas prorduktas paspartintų tyrimų diagnozę – šiandien histolitikos pirmuonių reikia ieškoti mikroskopu, ir nėra sukurta paprastesnio testo, kuris greičiau parodytų tyrimo rezultatus.

„Vilnius iGEM“ šių metų idėja – uždėti viengrades DNR molekules, kurias galima „ištreniruoti“ kibti ant baltymo ir, jeigu kraujyje prie kažko jos prikibs, bus žinoma, kad žmogus yra jau užsikrėtęs. „Taip pat pradėjome kurti probiotiką, kurį prarijus jis sintetintų medžiagą, naikinančią amebą. Tai būtų naudinga prevencijos priemonė keliaujantiems į tropines šalis“, – apibūdino „Vilnius iGEM“ komandos narys.

Vaikinas priklauso laboratorijos komandai, jis atskleidė, kad šiuo metu bandoma išgauti amebos baltymą: „Pirmiausia jis turi būti įdėtas į bakterijas, tas bakterijas reikia užauginti, baltymą – išsigryninti. Tai – tik trys žingsniai, tačiau juos realizuoti gali užtrukti mėnesių mėnesius. Kad tai būtų padaryta, per vasarą laboratorijoje su kitais komandos nariais beveik kasdien praleidžiame apie 10–12 valandų.“

Žavisi darbu laboratorijoje

Paklausus, ar darbas laboratorijoje nėra monotoniškas, K. Sabutis teigė kaskart atrandantis ką nors įdomaus. „Net jei ir nepavyksta keletą kartų pasiekti norimo rezultato atliekant bandymą, kyla azartas išsiaiškinti, kodėl tai nepavyksta ir ką reikėtų keisti, kad galbūt kitas bandymas būtų sėkmingas“, – atskleidė kretingiškis.

Anot jo, galimybė būti „Vilnius iGEM“ komandos dalimi suteikia prasmingų patirčių ir atveria naujų durų: „Nemaža dalis kompanijų buvimą šios komandos dalimi laiko kokybės ir kompetencijos garantu. Dirbant laboratorijoje įgyju papildomos patirties, kurios vien bakalauro studijos nesuteiktų.“

K. Sabutis žavisi VU profesoriaus Virginijaus Šikšnio atradimais ir jo tyrinėjamomis antivirusinėmis sitemomis. Vaikino baigiamojo darbo tema susijusi su vienos šių sistemų konkretaus baltymo veikimo mechanizmais.

„Nuo praėjusių metų liepos iki šių metų kovo atlikau laboratorijoje įvairius bandymus ir išsiaiškinau vieno baltymo funkcijas. Mes randame, ką veikia įvairūs baltymai, o jau kiti ieško būdų, kaip gautus rezultatus pritaikyti praktiškai. Man patinka darbas laboratorijoje, praėjusią vasarą atlikau išansktinę praktiką, kurią daugelis mano bendrakursių turės tik šiemet. Neatmetu galimybės dirbti ir mokslinį darbą. Labai džiaugiuosi atradęs biochemijos mokslų sritį, kurioje galiu dirbti neskaičiuodamas valandų“, – tvirtino K. Sabutis.

Sigita RAZMUTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas