Ar sutiktumėt, kad dalis viešųjų erdvių būtų nešienaujamos, liktų natūralios?

– Ne, nenorėčiau, kad viešosios erdvės būtų paliekamos likimo valiai, prižėlusios. Šabakštynai aplinkos tikrai nepuoštų. Dažnai arba su draugėm, arba aš viena su šiaurietiškom lazdom išeinu pasivaikščioti po parką, prie Saulės laikrodžio. Neužkliuvo, kad kur būtų nesutvarkyta.

– Man labai patinka žolė, natūrali laukinė gamta. Ypač gražu, kai vasarą pievos apsipila margaspalviais žiedais, ir kuo jų daugiau, tuo gražiau. Manau, šienauti reikėtų tik labai jau sukultūrintose vietose, kur siekiama išlaikyti savitą stilių – yra daug poilsio zonų, šaligatvio plytelių.

– Esu girdėjusi, kad kai kuriose šalyse paliekama natūralių viešųjų erdvių. Šiomis dienomis ruošiuosi keliauti į Šveicariją, specialiai atkreipsiu dėmesį, kaip yra ten. Šiaip aš myliu gamtą, esu už tai, kad tose vietose, kur žmogui netrukdoma, būtų palikta natūralios žolės ir vabaliukams gyventi, ir paukščiams perėti.

– Daug maloniau, kai aplinka nušienauta, sutvarkyta, lygios pakelės – negi geriau veisti erkes, kurių ir taip yra. Nepritariu, kad ir medžių lapų parkuose prieš žiemą nereiktų išvežti. Kai pro muziejų per parkelį einu pas dukrą, matau, kaip darbuotojai ten pluša: pjauna, ravi, grėbia.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS