Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Rimanto Žiaušio (kairėje), gamintojų ir importuotojų organizacijos „Žaliasis taškas“ komercijos direktoriaus Sauliaus Kaupelio ir „Kretingos komunalininko“ ekonomistės Eglės Alonderienės statistiniai duomenys apie tai, kaip Kretingos rajono gyventojai rūšiuoja atliekas, nenuvylė.

Bendrovės „Ecoservice“ angare Klaipėdoje virė darbas: keliolika žmonių iš naujo rūšiavo atgabentas jau surūšiuotas atliekas. Jos čia vežamos iš viso Klaipėdos regiono, tačiau praėjęs ketvirtadienis buvo ir Kretingos rajono diena.

Išgirdo neblogą statistiką

Rūšiavimo procesą stebėjo ir pats įmonės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys, ir ekonomistė Eglė Alonderienė, mat pasvėrus, nuo to, kiek kolektyviniuose ir individualiuose konteineriuose bus rasta atskirų rūšių atliekų – stiklo, plastiko, popieriaus, PET pakuočių – proporcijos priklausys, kokią sumą įmonei visus metus mokės pakuočių gamintojai ir importuotojai, kurių pareiga finansuoti visų rūšiuojant surinktų pakuočių atliekų tvarkymą, įskaičiuojant pačias surinkimo priemones. Už kiekvieną atliekų rūšį komunalininkams pagal sudarytas sutartis mokama skirtingomis kainomis. Daugiausia mokama už plastikines ir kombinuotąsias pakuotes, o mažiausiai – už stiklo pakuotes.

„Jeigu vieno tokio, kaip dabar, kontrolinio svėrimo metu tarp atliekų būtų aptikta, tarkim, 5 procentai metalinių kavos, arbatos dėžučių, įvairiausių skardinių, pagal tai pinigai mums būtų skaičiuojami visus metus, nors gal tokio metalo pakuočių kiekio daugiau ir nebesusidarytų“, – paaiškino R. Žiaušys.

Viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) viešinimo ir marketingo specialistės Eglės Razbadauskaitės paskelbti duomenys buvo tokie: „varpeliuose“ šiukšlių, kurios turėjo iškart keliauti į sąvartyną, rasta 25,68 procento, stiklinių pakuočių – 2,29 proc., kartono-popieriaus – 5,77 proc., PET – 9,04 proc., plastikinių pakuočių perdirbamos dalies – 30,77, o energijai gauti dalies – 14,4 proc., metalinės pakuotės sudarė 1,97 proc., kombinuotosios (tetrapakai) – 3,69 proc., mišrioji makulatūra – 3,59 proc., elektronika ir juodieji metalai – 2,03 proc., plastikas – 0,78 proc. Ne pakuotės iš viso sudarė 32,08 proc., pakuotės – 67,92.

Pasvėrus perrūšiuotas atliekas paaiškėja, kokių ir kiek jų buvo rasta konteineriuose.

„Ir tai nėra blogas rezultatas. Esam atlikę ne vieną patikrinimą ir rūšiavimo konteineriuose radę netgi apie 40 procentų šiukšlių, kurios su kolektyviniu srautu turėjo keliauti į sąvartyną. Čia tokių – 25 procentai“, – sakė E. Razbadauskaitė, patvirtinusi, kad kretingiškių rezultatas – vienas geresnių Lietuvoje.

Pašnekovė teigė iš patirties žinanti, kad individualiuose gyventojų rūšiavimo konteineriuose situacija būna prastesnė negu kolektyviniuose: į individualius dažnai primetama sunkių žaislų, tualetinio popieriaus, dailylenčių, statybinių medžiagų, polietileno plėvelės. Bet įmonės „Ecoservice“ angaro aikštelėje pavertus pagal pasirinktus maršrutus Kretingoje surinktas ir atvežtas individualias atliekas, iš pirmo žvilgsnio vaizdas taip pat neliūdino, o perrūšiavus ir pasvėrus paaiškėjo, kad šiukšlių, kurios turėjo iškart keliauti į sąvartyną, rasta 17,35 procento, stiklinių pakuočių – 0,56 proc., kartono-popieriaus – 25,62 proc., PET – 4,21 proc., plastikinių pakuočių perdirbamos dalies – 23,2, o energijai gauti dalies – 12,91 proc., metalinės pakuotės sudarė 3,85 proc., kombinuotosios (tetrapakai) – 0,13 proc., mišrioji makulatūra – 4,31 proc., elektronika ir juodieji metalai – 2,62 proc. Ne pakuotės iš viso sudarė 24,3 proc., pakuotės – 75,7.

Kalnuose atgabentų surūšiuotų atliekų dažnai aptinkama ir to, ko rūšiavimo konteineriuose neturėtų būti.

Rūšiavimas netobulėja

„Kretingos komunalininkas“ bendradarbiauja ne tik su „Pakuočių tvarkymo organizacija“, bet ir dar dviem gamintojų ir importuotojų organizacijomis: „Žaliasis taškas“ ir „Gamtos ateitis“. Kaip sakė E. Alonderienė, praėjusiais metais šios organizacijos pagal tai, koks procentas tonoje atliekų buvo vienos ar kitos rūšies pakuočių, įmonei „Kretingos komunalininkas“ pervedė 126 tūkst. eurų.

Pakuočių gamintojų ir perdirbėjų organizacijų pervestas lėšas bendrovė panaudoja rajono atliekų surinkimo, pervežimo ir perrūšiavimo sąnaudoms padengti. Atliekos gabenamos 6-iomis tam skirtomis mašinomis. Pasak direktoriaus R. Žiaušio, individualiuose konteineriuose sukauptas stiklas išvežamas kartą per ketvirtį, plastiko ir popieriaus pakuotės – kartą per mėnesį. Kolektyviniai rūšiavimo konteineriai-„varpeliai“, ištuštinami pagal situaciją. Visos atliekos, kurios nepriskiriamos pakuotėms, keliauja į sąvartyną. Kaip pastebėjo direktorius, apie pusę bendrųjų konteinerių turinio sudaro pakuotės. „Tokiais atvejais konteinerius mes išvežam, o už tai pinigų iš atliekų tvarkytojų negaunam“, – pasakojo jis. Tokiu atveju, sakė, sumokėti turi visi gyventojai per vietinės rinkliavos mokestį.

Įmonės „Žaliasis taškas“ komercijos direktorius Saulius Kaupelis teigė, kad dar kartą perrūšiavus rūšiuotas atliekas, pakuočių santykis individualiame ir kolektyviniame plastiko konteineriuose būna maždaug 50–55 proc., visa kita nėra pakuotės. Anot pašnekovo, mišriųjų komunalinių atliekų kiekis pakuotėms skirtuose konteineriuose šiemet pasistiebė 17 proc., taigi priemaišų padaugėjo.

„Rūšiavimas netobulėja – dedam daug pastangų, bet rezultatas toks gražus nėra, kaip pastangos: pernai atlikus 29-ias morfologijas, pakuotėse rasta 30,9 procento priemaišų, o šiemet atlikus 10 morfologijų, – per 36 procentus“, – palygino S. Kaupelis ir pridūrė, jog situaciją pakeisti gali tik žmonių sąmoningumas.

Jis pasidalijo savo patirtimi: keturių asmenų, iš kurių du mažamečiai vaikai, šeima Kaune naudojasi individualiais konteineriais. Nuo 2020 m. turi 120 l talpos mišriosioms komunalinėms atliekoms skirtą, 240 l talpos – pakuotėms ir atskirai 120 l talpos – stiklo pakuotėms. Pavyzdžiui, mišriųjų atliekų per mėnesį prisipildo pusė konteinerio – apie 60 l, dalį šio turinio užima dviejų kačių panaudotas kraikas. „Kur paslaptis? Ogi tai, kad visas negyvūninės kilmės maisto liekanas mes kompostuojame. Jei kiekviena Lietuvos šeima, gyvenanti individualioje valdoje, tokį rezultatą „išspaustų“ per penkerius metus, būtų fantastiška. Kolektyvinėse valdose tai padaryti sunkiau, bet žmonių sąmoningumas turi augti taip pat“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jeigu vieno kontrolinio svėrimo metu tarp atliekų aptinkama, tarkim, 5 procentai įvairiausių skardinių, tai pagal tai pinigai atliekų surinkimo, pervežimo ir perrūšiavimo sąnaudoms padengti „Kretingos komunalininkui“ būtų skaičiuojami visus metus, nors gal tokio metalo pakuočių kiekio daugiau ir nebesusidarytų.

Nauji gaminiai ir ekologija

„Kretingos komunalininkas“, bendradarbiaudamas su „Žaliuoju tašku“, šiemet rajono įmonėms ir įstaigoms išdalijo 100 rūšiavimo dėžučių rinkinių. Pasak E. Alonderienės, atliekas įmonės jau rūšiuoja, o sutartis su atliekų tvarkytojais ir perrūšiuotojais sudaro pačios.

„Dabar laukiam, kol „Žaliasis taškas“ pagamins edukacines lentas, kurias ruošiamės padovanoti ugdymo įstaigoms. Vaikai nuo mažens turi mokytis, kaip atsakingai elgtis su atliekomis. Džiugu, kad mūsų rajono mokyklos, darželiai ir patys domisi gamtosaugos temomis“, – sakė „Kretingos komunalininko“ ekonomistė. Ji pridūrė, jog efektą duoda ir konteinerių kontrolė – ką žmonės į juos meta, kaip rūšiuoja. Kadangi Kretinga – miestas nedidelis, informacija apie patikrinimus ir kaip reikia rūšiuoti, anot pašnekovės, sklinda iš lūpų į lūpas.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ specialistės-kontrolierės Violetos Grigaitienės žodžiais, pasitaiko, kad gyventojai norėtų rūšiuoti, bet daugelis vis dar nežino, į kurį konteinerį įdėti kad ir pieno pakuotę arba seną šiltnamio polietileno plėvelę. Žmonės turėtų prisiminti, kad šiltnamio plėvelė nėra pakuotė, todėl jos kelias turėtų būti ne į pakuočių konteinerį, o tiesiai į atliekų surinkimo aikštelę Ankštakiuose. Yra gyventojų, vis dar tikinčių, jog visos pakuočių atliekos galiausiai sumaišomos ir išpilamos sąvartyne. Tai netiesa. Šiemet konkursą laimėjusios atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios bendrovės „Ecoservice“ tiekimo vadovas Mindaugas Šeštokas „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad Klaipėdoje esančiame angare per dieną perrūšiuojama apie 30–40 tonų atliekų. Jos išskirstomos pagal rūšį, spalvą ar kitas technologines savybes. Taip paruošta antrinė stiklo, kartono, plastiko žaliava supresuojama ir pagal sutartis siunčiama į perdirbimo įmones, dalis pakuočių atliekų, Lietuvoje nesant reikiamų techninių įrenginių, vežamos perdirbti į kitas šalis ir tampa naujais gaminiais arba medžiaga naujiems gaminiams kurti.

„Iš pakuočių gaunama pridėtinė vertė. Nuolat vyksta darbas: mes rūšiuojam, kitos kompanijos investuoja į perdirbimo technologijas, didina savo įmonių pajėgumus“, – sakė M. Šeštokas.

Perdirbant kartoną saugomi miško medžiai, perdirbtas stiklas, plastikas ar metalas taip pat tampa naujais reikalingais daiktais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas