Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 1 %
Naktį7°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Duobes naujiems augalams pasodinti paruošė (iš dešinės) Tadas Šaulys, Julius Kanarskas, Jurgis Kubilinskas.

Kretingos muziejaus darbuotojai Tarptautinės muziejų dienos proga susirinkę į pavasarinę talką augalais išgražino Kretingos dvaro parko trečiojo tvenkinio pietinę pakrantę ties Tiškevičių rūmais: šią vietą papuošė 5 visžaliai rododendrai, 6 šluotelinės hortenzijos ir 7 kalninės pušys. „Ateityje tikimės šiaurinę trečiojo tvenkinio pakrantę, ties meilės akmeniu ir krioklio uola, apsodinti žibuoklėmis ir pakalnutėmis“, – kalbėjo muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Naujai pasodinti augalai papildys gausią Kretingos dvaro parko augmeniją: čia auga 3 tūkst. 358 medžiai, 3 tūkst. 282 dekoratyviniai krūmai. Muziejus teisėtai didžiuojasi gausia bijūnų kolekcija – 17 rūšių bijūnų vasaros pradžioje savo žiedus sukrauna 170 kerų, rožių kolekcija, kurią sudaro 261 krūmelis. Daugėja ir šluotelinių hortenzijų – šiemet žiedus jų skleis 15. Pasodintos 7 magnolijos, iš kurių šį pavasarį jau penkios apsipylė žiedais.

Pasiskirstę darbus, muziejininkai sutvarkė ir kitas parko erdves, muziejaus prieigas: prie ratinės į rietuves sukrovė kapotas malkas, kita grupė darbuotojų parke rinko vėjų išlaužytas medžių šakas, lygino kurmiarausius. „Tik dėl pernakt lijusio lietaus atidėjome sumanymą perdažyti vardinius suoliukus“, – patikslino J. Tertelienė.

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės žodžiais, kai kuriuos planus dvaro parkui gražinti dėl objektyvių aplinkybių reikės atidėti ateičiai.

Rožyno teks palaukti

Šį pavasarį Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus planuose buvo šalia pagrindinių dvaro rūmų įkurdinti kvepiančių rožių kolekciją. Deja, sumanymo teko atsisakyti dėl koronaviruso pandemijos – nesant lankytojų, muziejui nepavyko uždirbti specialiųjų lėšų, iš kurių ir būtų rengiamas naujasis rožynas. „Vien rožių sodinukams reikėtų 900 Eur, o kur dar – darbas, gruntas. Rožynui numatytoje vietoje būtina iškasti ir pakeisti gruntą, nes rožėms reikia derlingos žemės, o čia, ties rūmais, po viršutiniu dirvos sluoksniu nemažai susikaupę statybinių liekanų“, – paaiškino J. Tertelienė.

Stiprų malonų kvapą skleidžiantis rožynas numatytas ir šalia oranžerijos, arba Žiemos sodo, tačiau dėl prasidėsiančios rekonstrukcijos šio sumanymo kol kas atsisakyta – jeigu ir būtų buvusi galimybė įrengti rožyną, jis trukdytų statybininkams.

J. Tertelienės pastebėjimu, įrengus rožynus, būtų atsisakyta vienmečių vasarinių gėlių – taip taupomos lėšos, darbas. „O ir atrodytų prabangiau, papuoštų dvarą, juolab kad ir grafų Tiškevičių laikais čia kvepėjo rožėmis“, – sakė muziejininkė.

Pavasarį, dar nepražydus rožėms, tarp jų augtų ir žydėtų svogūninės gėlės, rožės gi žydi iki pat rudens.

Kapotas malkas į rietuves krovė (iš kairės) Nijolė kalvienė, Danutė Šorienė ir Jokimas Dvarionas.

Susipažinti su parku – interaktyvi ekskursija

Ieškant būdų, kaip kuo labiau sudominti lankytojus Kretingos dvaro parko augmenija, išplanavimu, mažosios architektūros elementais, supažindinti su istoriniais faktais, muziejus parengė projektą „Atminties institucijos: inovatyvių paslaugų kūrimas“, kuris šiemet ir bus baigtas įgyvendinti. Lėšų projektui skyrė Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė: 2020 m. buvo gauta 16,5 tūkst. Eur, 2021 m. – 13,9 tūkst. Eur.

Gausu ir gyvūnijos

Gamtos skyriaus vedėjos J. Tertelienės pastebėjimu, Kretingos dvaro parke – gausu ne tik augmenijos, bet ir gyvūnijos: parke apsigyvenęs pilkasis kiškis, medžių lajomis liuoksi voverės, peri medžių „gydytojas“ genys, naminė pelėda, o prie malūno dažnokai galima pamatyti geltonskruosčių žalčių. „Praėjusį pavasarį vieną šių roplių aptikau ir parke, netoli Astronominio saulės laikrodžio. Mes, muziejininkai, labai džiaugiamės jų draugija – juk nuo seno sakoma, kad žalčiai įsikuria ten, kur švari aplinka ir yra gerų žmonių“, – kalbėjo J. Tertelienė.

Gerą žodį ji skyrė mūsų kraštiečiui Vilniuje gyvenančiam Romualdui Beniušiui, kuris padovanojo inkilų dančiasnapiams – šiuo metu yra įkelti 6 inkilai šiems paukščiams įsikurti ir perėti.

Kretingos muziejaus dvaro parko gamta – dančiasnapis, genys, pilkasis kiškis, geltonskruostis žaltys. Gamtos vaizdus užfiksavo Jolanta Klietkutė, Romualdas Beniušis, Janina Šidlauskienė, Jurgita Tertelienė.

„Tuos inkilus įkelti pasitelkiame bokštelį, nes inkilai – sunkūs, juos reikia aukštai iškelti. Dančiasnapiai perėtų ir pačių susirastose didesnėse medžių drevėse, bet jų trūksta, tad, kad palengvintume šiems paukščiams gyvenimą, keliame inkilus, – J. Tertelienė atkreipė dėmesį, kad dančiasnapiai ypač pamėgę dvaro parko tvenkinius. – Pavasarį suskaičiavome plaukiojant per 20 didžiųjų dančiasnapių.“

Gamtos skyriaus vedėja paaiškino, kad šie paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, šiemet iš jos išbraukti – ornitologų teigimu, dančiasnapių populiacija yra gerokai pagausėjusi ir jų nebereikia taip griežtai saugoti. Šiam vandens paukščiui reikia inkilo, ne vandens telkinio pakrantės ar žolynų. „Dančiasnapiai peri natūraliose medžių drevėse arba jiems iškeltuose inkiluose. Įdomiausia tai, kad drevėje ar inkile išsiritę jaunikliai pirmosiomis savo gyvenimo dienomis iššoka iš inkilo ir su mama išeina į vandens telkinį, kur toliau ir gyvena“, – nuostabų, įdomų stebėti ir grožėtis verčiantį gamtos reiškinį apibūdino J. Tertelienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas