|
|
|
Gegužė: kas pirmieji eilėje į žoliautojų krepšį
Gegužė, birželis – mėnesiai, darbingi žolininkams. Iš vaistingųjų augalų vienas pirmųjų eilėje į krepšelį – šalpusnis. Tačiau šiemet vėluoja pavasaris, tad vėluoja žydėti ir jis. Obelų žiedai – ne vien dėl grožio Ankstyvojo šalpusnio ir žiedai, ir lapai vartojami esant įvairioms negandoms. Arbata, paruošiama vieną šaukštą smulkintų lapų su žiedais užplikius dviem stiklinėmis verdančio vandens ir palaikius, kol pritrauks, bei po pusę stiklinės geriama triskart per dieną, puikiai išvalys kvėpavimo takus, pagelbės labai kosint, sergant lėtiniu bronchitu, laringitu, tracheitu. Švieži lapai gali būti dedami ant skaudamų ar patinusių vietų, liaudies medicinoje jais gydoma net rožė. Kaip sakė kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė, gegužės pradžioje kasamos ir kiaulpienių šaknys. Jose gausu kalcio, kalio, geležies, fosforo, vario, seleno, magnio, cinko, vitaminų A, B, C ir E, karoteno, organinių rūgščių, baltymų. Kiaulpienių šaknys skatina tulžies sulčių ir šlapimo išsiskyrimą, padeda gydyti uždegimines ligas, mažina karščiavimą, skausmus ir spazmus. Iš kiaulpienių šaknų gaminami nuovirai, ištraukos, spiritiniai antpilai, be to, džiovintos ir sumaltos jos yra puikus kavos pakaitalas. Gegužę renkami baltos ir rausvos spalvos visų vaisingų medžių žiedai. Obelų žiedų arbata – taip pat vaistas nuo peršalimo: mažina temperatūrą, skatina atsikosėjimą. Daug gydomųjų savybių turi garšva. Svarbu nepraleisti progos: šio augalo derlius turi būti nuimtas iki žydėjimo. Garšvos padeda atsikratyti inkstų, virškinamojo trakto ir šlapimo pūslės patologijų, taip pat rekomenduojamos sergant epidermio, sąnarių ir kvėpavimo sistemos ligomis, mažina kraujo spaudimą. Nevėlu prisitaupyti ir varnalėšų šaknų, kurios kasamos pirmųjų augimo metų rudenį arba antrųjų metų pavasarį – iki gegužės pabaigos, kad visų savo naudingųjų savybių augalas nebūtų atidavęs žiedams bei sėkloms. Peršalus šaknys veikia kaip karštį mažinantis vaistas, taip pat padeda sutrikus žarnyno veiklai, sergant skrandžio ligomis, diabetu, o nuoviro kompresai malšina odos uždegimus, stiprina plaukus. Nuovirui ruošti du šaukšteliai susmulkintų šaknų užpilami stikline verdančio vandens, tuomet uždengtas indas įstatomas į didesnį indą su vandeniu ir kaitinama apie 45 minutes. Perkošiama ir geriama po šaukštą 3–4 kartus per dieną prieš valgį. Paragaukim „Pavasarinio glotnučio“ Gysločio lapus derėtų rinkti nuo gegužės iki rugpjūčio, kai augalas žydi. „Jei sukaupsite atsargų gegužę, gyslotis tiks vėžiui, virškinamojo trakto, burnos ertmės ir epidermio patologijoms gydyti“, – patarimu pasidalijo K. Labanauskienė. Gyslotis taip pat padeda peršalus: du šaukštus lapų užplikome dviem stiklinėmis vandens, palaikome15 min. ir nukošime. Geriame su medumi po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną. Gudobelė daugeliui pažįstama kaip vaistas žmonėms, turintiems širdies problemų. Augalas veikia raminamai, yra naudingas esant širdies permušimams, skausmams širdies plote, varginant migrenai, galvos skausmams, padidėjus kraujo spaudimui. Vieną valgomąjį šaukštą gudobelės žiedų su lapais užpylus stikline karšto vandens, galima ruošti antpilus. Palaikius 15 minučių, skystį rekomenduojama gerti triskart per dieną. Gegužę ir birželį žydi miško žemuogės. Tuo metu surinktų šio augalo lapų arbata naudinga stiprinant organizmą – šaukštą susmulkintų lapų reikia užpilti stikline verdančio vandens, uždengus palikti 45 min., kol pritrauks, nukošus gerti po stiklinę iš ryto ir vakare. Tuopų pumpurai irgi skinami žydėjimo pradžioje. Džiovintų pumpurų ištraukomis ir tepalais gydomos žaizdos, nudegimai, podagra, hemorojus, reumatas. Vandens ir druskos apykaitą, širdies veiklą gerina asiūklis. Šis augalas skinamas pavasario pabaigoje ir vasarą, džiovinamas pavėsyje. Nuoviras padeda esant egzemai, slenkant plaukams. Kiti naudingi pavasariniai augalai – alyvų žiedai, dilgėlės, bruknių ir meškauogių lapai. Alyvų žiedai užpilami alkoholiu, sandariai uždaromi ir mėnesiui paliekami vėsioje vietoje pastovėti. Antpilas naudojamas kompresams ir įtrynimams sergant sąnarių ligomis, podagra, atsiradus kulnų ataugoms. Dilgėlės padeda, jei nekreša kraujas: šaukštą džiovintų dilgėlių lapų užpilame 0,25 l verdančio vandens, palaikome 10 min., vartojame 3 kartus per dieną po 10 ml. Bruknių lapais gydomas šlapimo takų ir pūslės uždegimas, podagra, cukraligė, gastritas, reumatas, hipertenzija. O meškauogių lapų arbata naudinga turintiems šlapimo pūslės problemų, bet jos negalima gerti sergant kepenų ciroze, ūminiu inkstų ir šlapimtakių uždegimu, taip pat nėščioms moterims. K. Labanauskienė pasidalino ir savo sukurtu organizmą stiprinančio gėrimo receptu, kurį pavadino „Pavasariniu glotnučiu“: kokteiline arba virtuviniu kombainu suplakime vieną bananą, po saują beržų pumpurų ir pienių žiedų, truputį garšvos lapelių, 200 ml vandens ir topinambo sirupo.
|
|
