|
|
|
Socialinis būstas name tapo šašu kaimynams
Grupelė kretingiškių kyla prieš jų daugiabutyje rajono Savivaldybės nupirktame socialiniame būste apsigyvenusią šeimą. Žmonės širsta: iš pradžių įsikraustė moteris su trim vaikais, kuriems tas būstas priklauso, bet po to parsivedė dar ir triukšmingą sugyventinį, nuo kurio leksikos ausys raitosi. Šeima atsidūrė po didinamuoju stiklu „Ar, skiriant socialinius būstus aptariamos sąlygos, kas juose gali gyventi? Tas atėjūnas moterį su vaikais visaip terorizuoja, barniai, keiksmažodžiai girdisi ištisai“, – piktinosi ne tik nepageidaujamos kaimynystės besikratantys, bet ir nepilnamečius vaikus užjaučiantys gyventojai. Kad situacija – konfliktinė, nepaneigė nei buvusi ilgametė rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė, nei Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, kurioms, sulaukusioms begalės skambučių, teko šiame name pabuvoti ne kartą. Anot pašnekovių, ką ten dienos metu, tai yra darbo valandomis per daug ir suprasi? Kiek betikrintų, nieko įtartino nepamato. „Tas vyras, kaip pastebėjau, ir iš prigimties yra skardžiabalsis. Tu gali net nematyti, bet pažinodamas jau iš tolo kur nors parduotuvėje atskirsi, kad rėkauja būtent jis“, – atkreipė dėmesį G. Liobikienė. D. Blagnienės teigimu, neretai pasitaiko atvejų, kai kaimynai kažkodėl iš anksto būna nusistatę prieš jų name apsigyvenusius socialiai pažeidžiamus žmones. Ir kartais priežastys būna keistos: tai vakarais languose per ilgai šviesos plieskia, nors vaikai turėtų miegoti, tai naktimis burzgia įjungta skalbimo mašina, tai dar kas nepatinka. „Jeigu tokie dalykai vyktų kitame bute, manau, panašių reiškinių niekas akylai ir nestebėtų, ir per daug nesiklausytų“, – įsitikinusi D. Blagnienė. Jos žodžiais, socialinių būstų gyventojai taip pat turi teisę į visavertį gyvenimą – nėra įstatymo, draudžiančio ateiti svečiams. Bet šiuo konkrečiu atveju, juolab kad bute, kaip kaimynai aiškina, svetimas vyras gali psichologiškai traumuoti tris nepilnamečius, buvo kreiptasi socialinių darbuotojų pagalbos. Šeimą lankanti Kretingos socialinių paslaugų centro specialistė Jovita Viskontienė – nekalbi, esą tai, ką ji ten pastebinti, yra konfidencialu, o direktorė Danutė Skruibienė pridūrė tik tiek: jei jau socialiniai darbuotojai lankosi ir jei pradėta atvejo vadyba, vadinasi, – ne be reikalo. Eilė – vėžlio žingsniu Kaip sakė Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pareigas šiuo metu einanti Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė, socialiniai būstai gali būti išnuomoti gyventojams, deklaravusiems turtą ir pajamas, jei jos neviršija įstatymu patvirtintų dydžių, taip pat – nuosavybės teise neturintiems būsto arba, kai būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., kai nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir t. t. Atitinkantys reikalavimus asmenys įrašomi į turinčiųjų teise išsinuomoti būstą sąrašą. Socialinis būstas nuomojamas Kretingos rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, laikantis eiliškumo. Eilė atnaujinama kartą per metus. Dabar joje – 95-ios šeimos ar asmenys. Pirmieji į eilę įrašytieji būsto tebelaukia nuo 2006, 2007, 2009 metų. Bet yra išimčių, kada socialinis būstas gali būti suteikiamas ir žmonėms, nelaukiantiems eilėje: pavyzdžiui, netekus namų po gaisrų ar kitų stichinių nelaimių; asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis; senatvės pensinio amžiaus sukakusiems asmenims, turintiems didelių specialiųjų poreikių; šeimoms, auginančioms 5 ir daugiau vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa arba rūpyba; šeimoms, kurioms vienu kartu gimė 3 ir daugiau vaikų; šeimoms, kai abiem sutuoktiniams nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis, ir jie augina vaiką, kuriam reikalinga nuolatinė globa, ir t. t. Nupirkti vieno kambario butą – iššūkis Kretingos rajono savivaldybė nuo 2016-ųjų vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą 530,7 tūkst. eurų vertės projektą, pagal kurį įsipareigojo nupirkti 18 butų. Kaip sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, projekto tikslas – rajone padidinti socialinio būsto fondą, kuris būtų naudojamas nepasiturintiems asmenims ar šeimoms, turintiems teisę tokius būstus išsinuomoti. Socialinių būstų vietovėms parinkti yra nustatyti kriterijai: pavyzdžiui, kad būtų įrengta autobusų stotelė, kad moksleiviams ir darželinukams lengvai būtų pasiekiamos ugdymo įstaigos. Todėl Kretingos rajono savivaldybė būstų ieško Kretingoje, Salantuose, Kartenoje, Darbėnuose ir Vydmantų kaimo teritorijoje. Anot V. Turauskaitės, dėl menkos pasiūlos iki šiol nupirkta 14 socialinių būstų. „Situacija nedžiugina, negaunam pasiūlymų“, – atviravo V. Turauskaitė. Projektą vykdančiai Kretingos rajono savivaldybei pagal planą dar liko nupirkti keturis vieno kambario butus, tačiau nei pernai, nei šiemet kol kas nebuvo nė vieno tokio pasiūlymo. Su Centrine projektų valdymo agentūra šiuo metu deramasi, kad vietoj keturių vieno kambario butų leistų pirkti du dviejų kambarių butus. „Noriu paprašyti gyventojų: nelaikykit butų, kuriais nesinaudojat, siūlykit, mes iš tikrųjų esam geras pirkėjas: ne tik sumokam turto vertintojo nustatyta rinkos kaina, bet padengiam dar ir išlaidas už to vertintojo bei notaro paslaugas“, – sakė direktoriaus pavaduotoja. Vienintelis niuansas – kad procedūra gali trukti iki 2 mėnesių, mat socialinių būstų pirkimui turi pritarti rajono taryba. V. Turauskaitės nuomone, socialinių būstų kaimynystė daugiabučiuose niekam neturėtų kelti blogų emocijų – juk ir nuosavybės teise turimuose butuose kartais ne viskas klojasi sklandžiai.
|
|
