|
|
|
Motinos dieną – pagerbta Prezidento
Jau kone 20 metų, per Motinos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanoja tas motinas, kurios pagimdė ir dorai užaugino 5 ir daugiau vaikų. Šiemet iš Kretingos rajono, Jokūbavo, tokiam apdovanojimui yra pristatyta 89-erių Ona Armalienė, užauginusi ir į gyvenimą išleidusi 8 vaikus – 5 dukteris ir 3 sūnus. Atsiminimuose – ir kaimo įžymybės Motinos dienos išvakarėse „Pajūrio naujienas“ O. Armalienė pasitiko puokšte geltonų narcizų, visa švytinti ir nuotaikinga, o mintis, datas ir prisiminimus bėrė tarsi iš rašto. Jos tėviškė – gretimas Šašaičių kaimas, kuriame 15 metų vėliau už Oną gimė ir žinoma Lietuvos dainininkė Regina Maciūtė. Moteris išsaugojo ir nuotrauką, kurioje abi įamžintos, nes meilę dainai įkvėpė vaizdingos Minijos apylinkės vaikystėje. Ilgus metus, ligi pat pandemijos, Ona giedojo Jokūbavo bažnyčios chore, o kartu su dukterimi Donata Šilgaliene, gyvenančia tame pačiame kaime, dainavo Jokūbavo moterų ansamblyje „Baltos ievos“. Moteris puikiai atsimena įvairius laikus, kuriuos per devynias dešimtis metų jai tekę patirti ir išgyventi. Jos tėvai Kristina ir Juozas Beniušiai turėję nedidelį ūkį, šeimoje augo 5 vaikai. Onai buvo vos 10 metų, kai neteko tėvo. Atsimena, kai vokiečiai užėmė Klaipėdą, mokykloje mokytojai buvo nuliūdę. Siena su Klaipėdos kraštu ėjo netoli jų kaimo. Atminty iškyla ir prisiminimai apie Jokūbave gyvenusį prezidentą Aleksandrą Stulginskį: „Niekuo neišsiskyrė iš kitų žmonių. Tik būdavo labai įdomu, kai bažnyčioje, vos kunigas pradėdavo pamokslą, jis su žmona ir dukra Aldona pakildavo iš pirmo suolo ir išeidavo. Mamai sakydavau: prezidentas išeina, kodėl mes dar negalime“, – juokėsi O. Armalienė. Netekusi jaunėlio sūnaus Paklausta, kada gyventi buvo sunkiausia, moteris filosofiškai atsakė: „Skaudžiausia buvo, kai netekau tėvo, o karas, pokaris – niekam nebuvo lengva. Vaikystė ir jaunystė vis vien buvo savaip žavios.“ Ištekėjo ji 1949-aisiais už Filomeno Armalio, kuris dirbo samdiniu pas ūkininką Zubernį. Apsigyveno vyro tėviškėje, abu dirbo kolūkyje. Pasistatė namus, kuriuose ir šiandien tebegyvena kartu su dukterimi Vida Kalviene, su sūnumis Liudu ir Algimantu. Per 20 metų sutuoktiniai susilaukė 8 vaikų. Moteris nė nemąstydama lyg žirnius bėrė vaikų gimimo metus: vyriausia 71-erių Irena, po jos – 70-metė Aldona, 68-erių Donata, 67-erių Algimantas, 65-erių Liudas, 63-jų Alma, 61-erių Vida. Tik jaunėlio Juozo, gimusio 1969-aisias, neteko – žuvo sulaukęs vos keturių dešimčių. Visi jos vaikai įgijo paprastas specialybes, didelių mokslų nesiekė: „Gyvenome kaime, vaikai toli nuo namų nenorėjo vykti“, – sakė O. Armalienė. Jai pritarė ir duktė Donata: „Man kaime ir šiandien labai gera, nenorėčiau niekur iš čia išvažiuoti.“
Svarbiau – talonai „deficitams“ Ona, paklausta, ar sunku buvę auginti tokį būrį vaikų, nedaugžodžiavo: „Visi vaikai žinojo savo pareigas, sugyvenom darniai. Bėdoja dabar jaunimas, kaip sunku auginti vaikus. O juk mes ne tik skalbimo mašinų, bet nė šliaužtinukų neturėjom – jų nebuvo pirkti. Iš fermų sugrįžus – prie savo ūkio, gyvulių.“ Į pokalbį įsiterpė D. Šilgalienė: „Tėvų ir mokytojų žodis mums buvo šventas, o dabar – dažnai vaikų viršesnis.“ O ar nėra tekę ragauti tėvų „beržinės košės“? D. Šilgalienė buvo atvira – niekada, tik prisimenanti, kad įpykusi mama sykiais šluoste per kuprą „užvažiuodavo“. Sovietmečiu, neslėpė O. Armalienė, po penkto vaiko gimimo taip pat gavusi medalį, nebežinanti, kokį. Svarbiau buvo, kad kartu su juo gaudavo talonų medžiagos atraižai ar kokiam tuometiniam „deficitui“, kad ir skanėstui, nusipirkti. Aplinkiniai daugiavaikius tėvus mėgdavę pašiepti: atseit, gimdo, nes nemoka apsisaugoti, ypač, kai po ilgesnio laiko Ona laukėsi jaunėlio. „Gimdžiau, kiek Dievas davė“, – atviravo ji. „Mes labai mylėjome mažąjį broliuką, visur tampėmės jį kaip kokį varliuką“, – švelniai į prisiminimus paniro Donata. O kaip sulaukti tokio ilgo amžiaus, senatvėj gyventi kokybišką gyvenimą? O. Armalienė mano, kad sunkūs fiziniai darbai nieko nereiškia: „Kam žadėtas ilgas amžius, tas jį ir gyvena.“ --- Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė teigė, kad nuo 2003 m., kai buvo nuspręsta daugiavaikes motinas, dorai užauginusias ir išauklėjusias 5 ir daugiau vaikų, apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, juo yra apdovanota 18 Kretingos rajono motinų. Įprastai motinos pagerbiamos LR Prezidentūroje – medalius joms įteikia prezidentas, arba negalinčioms atvykti į namus atveža Prezidentūros atstovai. Tačiau pernai ir šiemet dėl pandemijos jie išsiunčiami paštu.
|
|
