Išgąsdino į namus įšliaužęs roplys

Žaltys, pajutęs pavojų, dažnai iškiša liežuvį ir apsimeta negyvu.

Praėjusią savaitę į namus įšliaužęs roplys gerokai išgąsdino sodininkų bendrijoje „Draugystė“ gyvenančią moterį. „Padėkite – bijau! O jeigu nuodingoji gyvatė?“ – moteris visais įmanomais būdais, skambindama įvairioms tarnyboms, prašėsi pagalbos.

Ją suteikė Vakarų Lietuvos gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ specialistai – gavę žinią iš Bendrojo pagalbos centro, jie per kelias minutes surado roplį, kuris, pasirodo, buvo ne nuodingoji gyvatė, o jaunas žaltys. Jis buvo paleistas laisvėn.

Gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ administratorė Gintarė Liutkuvienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad jų centras per metus, daugiausiai – pavasarį–vasarą, Klaipėdos regione vidutiniškai sulaukia 10 iškvietimų. „Dažniausiai ropliai paplūdimiuose įšliaužia į rankines, krepšius. Buvo atvejis, kai į rankinę įšliaužusį žaltį moteris atsinešė į grožio saloną, kur išsilaisvinęs gyvis įlindo į šildymo sistemą. Buvo vargo, kol mūsų centro darbuotojai jį iš ten iškrapštė“, – vieną atvejų prisiminė G. Liutkuvienė, akcentuodama, kad „Nuaras“ turi specialiai išmokytų darbuotojų, kurie žino, kaip reikia elgtis su ropliais.

G. Liutkuvienės pastebėjimu, žmonės, pamatę vienur ar kitur įšliaužusį roplį, išsigąsta, ir tokioje būsenoje jiems ypač prailgsta laikas, kol atvažiuoja situaciją galintys suvaldyti žmonės.

„Nuaro“ darbuotojai roplį įkurdino specialioje talpoje, o po to paleido laisvėn.

„Plikomis rankomis roplio negaudysi, tačiau, kol darbuotojai susiruošia įrankius, kol atvyksta į vietą, žmonės pradeda panikuoti, jiems atrodo, kad viskas vyksta per lėtai. Bet taip nėra“, – tvirtino „Nuaro“ administratorė, kuri žmonėms patarė daugiau pasidomėti laukine gamta – įvairiuose informacijos šaltiniuose susižinoti, kaip atrodo ropliai ir kaip juos atskirti.

G. Liutkuvienė paaiškino, kad nuodingoji gyvatė angis vargu ar prišliaužtų iki gyvenamųjų namų, kadangi jai reikia miško, storos miško paklotės, šiam ropliui nepatinka civilizacija. Žaltys, atvirkščiai, nebijo urbanizuotų vietų ir žmogaus kaimynystės. Anot „Nuaro“ administratorės, senovėje žmonės, tikėdami žalčio galiomis, jį specialiai viliodavo, kad tik jis apsigyventų sodyboje ar šalia jos. Buvo tikima, kad žaltys išbaido piktąsias dvasias, o jeigu dar ir per aslą peršliaužė, tai tos sodybos šeimininkai bus sveiki ir laimingi.

Šalia Vakarų Lietuvos gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ irgi gyvena žalčių šeimyna. „Kai įšyla ir žalčiai išlenda pasišildyti saulėje, einame pasižiūrėti ir pasigrožėti jais. Ypač miela stebėti jaunus išsiritusius žalčiukus“, – kalbėjo G. Liutkuvienė.

• Rašyti komentarą (1)