Kretinga pražys naujai

„Burbulų“ idėją Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė pernai parsivežė iš Paryžiaus. Į kiekvieną tokį „burbulą“ susodinta nuo 200 iki 300 našlaičių.

Nors užsitęsė nemenku kretingiškių kantrybės išbandymu šį pavasarį tapę renovacijos darbai Vilniaus gatvėje, o prie jų dar prisidėjo ir žiemiškos balandžio išdaigos, vis dėlto Kretingos miesto seniūnija jau pradėjo puošti miestą naujais gėlynais.

Tarp gėlių karaliaus smilgos

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, dar pernai seniūnija užsakė atnaujinti 2014-aisiais parengtą Kretingos miesto apželdinimo projektą. Rekonstruoto projekto autorius – želdinių specialistas Artūras Poškus iš Gargždų. Projekto korekcija kainavo 2,6 tūkst. Eur. Autorius bus atsakingas ir už apželdinimą – naujiems augalams įsigyti numatyta dar 3,5 tūkst. Eur, už juos bus nupirkta per 1,1 tūkst. naujų augalų.

Prisimindama ankstesnius apželdinimo darbus, G. Liobikienė įžvelgė ir klaidų: augalai ne visose Kretingos vietose buvo sukomponuoti tinkamai – smilgos miesto centre nustelbė ne tik kitus augalus, bet ir patį Nepriklausomybės paminklą.

„Dabartinis sumanymas ir užduotis autoriui – kad gėlynai būtų kuo tvarkingesni, tačiau išliks daugiamečių gėlių, tarp jų bus ir smilgų, koncepcija. Dalis ankstesnių augalų išliks, jie bus išskaidyti dalimis ar persodinti į kitas vietas. Tarp smilgų bus įvesta naujų augalų ir netgi krūmų – 220 ilgai žydinčių rožių ir 32 šluotelinės hortenzijos. Taip pat bus pasodinta svogūninių gėlių – narcizų, tulpių, dekoratyvinių česnakų, kad džiugintų akį ankstyvą pavasarį. Esmė ta, kad želdiniai bus formuojami taip, kad gėlės mieste žydėtų kuo ilgiau – nuo pavasario iki vėlyvo rudens“, – kalbėjo seniūnė.

Kitas aspektas – nebus spalvų margumyno: šios pasirinktos taip, kad jų gama – balta, rožinė, melsva, violetinė – derėtų tarpusavyje. Miesto gėlynai palei renovuojamą Vilniaus gatvę ir Rotušės aikštę užims apie 750 kv. m. Jiems atnaujinti šiemet ir bus skiriamas didžiausias dėmesys.

Pavasarinei puošybai – 3 tūkst. daigų

Sėkmingiausia mieste anksčiau apželdinta erdvė – tarp miesto viešosios bibliotekos ir Bereko Joselevičiaus paminklo. „Šioje erdvėje buvo puikiai parinktas daugiamečių augalų aukštis ir spalvos. Šis gėlynas toks ir liks. Dėl lėšų stygiaus šiemet neketiname investuoti į gėlynus prie jubiliejinio kryžiaus ir Pelėdos kalne. Dabar rūpinamės viso miesto pavasarine puošyba: vienmečių žydinčių gėlių – našlaičių ir vadinamojo mikso – nupirkta apie 3 tūkst. vienetų“, – kalbėjo G. Liobikienė.

Jos žodžiais, formuojami gėlynai prie „Norfos“ ir stoties bei apsodinamos žiedinės sankryžos Palangos–Šiaulių kelyje, Klaipėdos, J. Jablonskio–Melioratorių gatvėse. Gėlynai apsodinami ne našlaitėmis, o daugiamečiais augalais: žemaūgėmis smilgomis, šalavijais, įterpiant ir krūmų – hortenzijų, raugerškių, jau pernai pasodintos pušys.

Dalis masyvių klombų iš Vytauto gatvės, jas papuošus augalų miksu, perkelta į erdvę prie miesto seniūnijos ir Kultūros centro. „Žinau, kad kretingiškiai skeptiškai vertina tas betono klombas, bet jas nuplovus ir tinkamai apsodinus, visai neblogai žiūrisi. Neturime lėšų naujoms, – svarbiau buvo nupirkti šiukšlių dėžių, nes senosios buvo tiesiog baisios“, – aiškino seniūnė.

Dar prieš metus gėlynai miesto centre užėmė 650 kv. m plotą, o po Vilniaus gatvės renovacijos jie padidės iki 750 kv.m, arba dar 2 klombomis.

Burbulų“ idėja – iš Paryžiaus

Miesto sankryžas jau pernai buvo pradėta puošti vienmečių gėlių „burbulais“: į specialias konstrukcijas įsodinamos gėlės, dabar – našlaitės. Iš viso žiedines sankryžas mieste jau papuošė 14 našlaitėmis apsodintų „burbulų“, dar antra tiek ruošiama, našlaitėms nužydėjus, išsyk pakeisti apsodintais vasarinėmis gėlėmis.

„Pernai pasimokėme, kad į „burbulus“ gėles reikia įauginti – kitaip sakant, pasodinus apdengti ir kuriam laikui palikti, kad šios suvešėtų, ir tik tuomet gabenti į sankryžas. Pernai įsodinome ir išsyk išvežėme, tad kurį laiką „burbulai“ vietoj to, kad puoštų, atrodė skurdokai“, – neslėpė seniūnė, prasitardama, kad „burbulų“ pavyzdį ji pamačiusi pernai Paryžiuje, prie Monmartro. Nusibraižė jų modelį ir, grįžusi namo, paprašė komunalininkų, kad suvirintų karkasus.

G. Liobikienė sakė, kad jai norėtųsi įgyvendinti ir daugiau idėjų, tačiau sumanymus riboja galimybės: iš viso Kretingos miesto želdinių priežiūrai – žolei pjauti, medžiams šalinti ir genėti – skiriama apie 220 tūkst. Eur per metus, taigi puošyba gėlėmis – iš šio bendro „katiliuko“.

„Idėjų – su kaupu, kitąmet jos jau gal nė nebebus įdomios, apželdinimo mados irgi keičiasi. Nesilygiuojame į kaimyninius miestus, nes Kretingos finansinių galimybių nepalyginsi su Palangos kurortu ar Klaipėda, bet labai norisi gražinti savo miestą“, – tvirtino seniūnė, neslėpdama, kad, stokojant talkininkų, ir pačiai teko prikibti apsodinant „burbulus“.

• Rašyti komentarą (16)