Palangą garsina Jurginės

„Rengdami šventės programą, norėjome, kad ir karantino sąlygomis žmonės Palangoje praleistų tris įspūdingas dienas“, – sakė Zita Baniulaitytė.

Pajūryje susirangiusį Smaką, kurį nugalėjo Šv. Jurgis, sukūrė tautodailininkas Linas Žulkus.

Balandžio 23–25 dienomis Palangoje organizuojama 30-oji tradicinė pavasario ir žalumos šventė „Jurgi, paimk raktus!“ jau pretenduoja patekti į Lietuvos nematerialaus paveldo sąvadą ir įgyti nacionalinės vertybės statusą.

Atspindi miesto savitumą

Džiugia žinia su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijusi Palangos folkloro klubo „Mėguva“ vadovė bei kurorto Kultūros ir jaunimo centro etnologė Zita Baniulaitytė teigė, jog šios jubiliejinės Jurginės skirtos Palangai, šiemet mininčiai perdavimo Lietuvai 100-metį. Ta proga organizatoriai planavo didžiulį festivalį, kuriame dalyvautų ir užsienio kolektyvai, tačiau dėl karantino nebebus galima jų pasikviesti net iš Lietuvos. Kadangi Jurginės yra ne folkloro, o kalendorinė šventė, įprastos jos dalys, anot pašnekovės, bus keičiamos menais, galimybe kuo daugiau pabūti gryname ore, daugiau susipažinti su pavasarėjančia Palanga, pastebėti kurorto grožį būtent šiuo metų laiku.

Visi Lietuvos Jurgiai ir Jurgitos penktadienį nuotoliniu būdu bus pasveikinti nuo vieno svarbiausių ir lankomiausių Palangos, o ir Lietuvos istorinių objektų legendomis apipinto Birutės kalno – šventvietės, siejamos su ugnį kūrenusios vaidilutės, kunigaikščio Kęstučio žmonos ir Vytauto motinos Birutės vardu. Kasinėdami šį kalną archeologai yra aptikę XIV a. pabaigoje XV a. pradžioje ten buvus 11-os stulpų dangaus šviesulių stebyklą. Nuo seniausių laikų iki Birutės kalno eidavo bažnytinės procesijos. Čia vykdavo atlaidai, pamaldos, susirinkdavo daugybė žmonių, jų atkakdavo ir iš Latvijos. Kadangi Jurginės skelbia ganiavos pradžią, kai kurie gyventojai atvesdavo savo arklius ar žirgus, mat tikėjo, kad gyvuliai tuomet bus sveiki, niekas nepavogs. O kas seniau laikė gerą arklį, tas, anot etnologės, iš to verslo gana neprastai gyveno – poilsiautojus vežiojo ir iki Liepojos.

„Tradicija draugauti su žirgais ir dabar tebegyvuoja, aplink Palangą yra žirgynų ir daug žirgų, vietiniams gyventojams ir poilsiautojams siūlomos pramogos“, – pastebėjo Z. Baniulaitytė. Bet, jos žodžiais, Šv. Jurgis dar yra ir žvejų globėjas – reguliuoja vėjus, o juk tai žvejams labai svarbu. Jurgines kurorte pašnekovė neatsitiktinai pavadino Palangos savitumą išryškinančiu renginiu.

Palangoje gimusi ir užaugusi profesionali fotografė Eglė Mekuškienė Jurgines kasmet įamžina fotografijose.

Tarp medžių plevėsuos skiautinių meistrų sukurtos Šv. Jurgio vėliavos

Kalną nutvieks šviesų instaliacijos

Kadangi Jurginės organizuojamos 30 metų, neatsitiktinai kyla klausimas, iš kur organizatoriai semiasi vis naujų idėjų, kaip sugeba neišsikvėpti? Anot Z. Baniulaitytės, užteko pradžioje sudominti, „uždegti“ folkloro, ypač studentų, kolektyvus, ir jie kasmet laukia, o nesulaukę kvietimo, apie Naujuosius metus jau patys skambina, domisi, ar galės į Palangos Jurgines atvažiuoti. Iš įvairių šalies aukštųjų mokyklų susirenka daugybė muzikalių jaunų žmonių – dar ir draugų atsiveža.

„Manėm, kad ir šiemet galėsim išraiškingais kostiumais išsiskiriančiais, įvairiais instrumentais muzikuojančiais saviveiklininkais užpildyti kone kiekvieną Birutės parko kampelį, bet dėl karantino nepavyks“, – sakė etnologė.

Užtat Birutės parke žmonės kviečiami pasiklausyti... paukščių balsų, kokių jokiais muzikos instrumentais neišgausi. Z. Baniulaitytė pasidžiaugė, kad Palangos Kultūros ir jaunimo centro kūrybingi vadybininkai karantino sąlygomis sugebėjo pasiūlyti į šventės programą įtraukti ir daugiau veiklų, kad vietiniai žmonės ir kurorto svečiai visas tris Jurginių dienas atrastų sau įdomių užsiėmimų.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dėstytojai ir studentai bei floristas Gvidas Šorys ant Birutės kalno, kurio viršūnėje nuo 1898 m. stūkso neogotikinė Šv. Jurgio mūrinė koplyčia, iš medžių šakų, vijoklių kurs žemės meną – gal kompozicijas, gal skulptūras. Kalnas taip pat bus pagerbtas šviesos instaliacijomis. „Norime, kad per visą naktį tie ryškūs šviesos stulpai matytųsi iš tolo – galbūt net iš Kretingos“, – vizija pasidalijo Z. Baniulaitytė.

O pajūry praeiviai galės sutikti tautodailininko Lino Žulkaus sukurtą „smaką“. Šis Jurginių personažas siejamas su legenda, kurioje pasakojama, kaip ant žirgo atjojęs ir ietimi nusmeigęs piktąjį slibiną, Šv. Jurgis išvadavo karalaitę ir visą miestą, taip nugalėdamas blogį.

„Rask Jurgio raktus“ – orientacinis maršrutas, kuriuo vietiniai ir miesto svečiai galės keliauti ir, mobiliajame telefone įsivedus specialią programėlę, atrasti daugeliui naujus dalykus ar reiškinius: pavyzdžiui, sužinoti, koks medis Palangoje įspūdingiausias, koks upelis teka per Palangą, kodėl jis taip vadinasi ir kaip vadinosi senovėje; kur Palangoje ir kokia proga yra pasodintas, ko gero, jau taip pat 100-mečio sulaukęs trijų Jonų – Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo ir Jono Jablonskio – ąžuolas. Kurhauzo kieme veiks palangiškės fotografės Eglės Mekuškienės Jurginių fotografijos paroda „Spėk, kuris Jurgis“, prie Palangos kurorto muziejaus tarp medžių dienomis plevėsuos daugiau kaip 50 Šv. Jurgio vėliavų, kurias eksponuos autoriai iš Vilniaus skiautinių klubo „Urtė“ bei „Mažeikių lamstas“, taip pat palangiškės Irena Gačionienė, Diana Rakauskienė ir kt.

• Rašyti komentarą (1)