|
|
|
Restauruos Nemirsetos valčių gelbėjimo stotį
Pajūryje, prie Nemirsetos, planuojamas naujas jūrinis traukos objektas – Klaipėdos universitetas (KU), bendradarbiaudamas su Palangos miesto savivaldybe, planuoja restauruoti ir universiteto poreikiams, edukacinei veiklai pritaikyti Nemirsetos valčių gelbėjimo stotį. Tokius planus antradienį Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas aptarė su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi. Vienintelė Lietuvos pajūryje Nemirsetos valčių gelbėjimo stotis – vienintelė išlikusi Lietuvos pajūryje iš šešių XIX a. buvusių šios paskirties pastatų. Kovo mėnesį ji, Vyriausybės nutarimu, patikėjimo teise perduota Klaipėdos universitetui. Pasak A. Razbadausko, gavus finansavimą, kultūros paveldo objektas bus restauruojamas ir pritaikomas šių dienų reikmėms: čia planuojama įkurdinti jūros aplinkos tyrimo stotį. Dar viena galima funkcija – jūrinių sporto šakų centras-laboratorija. Ji aktuali KU, sėkmingai vykdančiam laisvalaikio sporto studijų programą. Atgimusi Nemirsetos valčių gelbėjimo stotis matoma ir kaip edukacijos centras jaunimui, turėsiančiam galimybę iš arčiau susipažinti su senąja valčių gelbėjimo stoties veikla. „Mūsų tikslas – įkvėpti gyvybės daugelį metų pajūryje merdinčiai Nemirsetos valčių gelbėjimo stočiai, derinant mokslinę, edukacinę ir rekreacinę paskirtis. Lietuvos pajūryje išlikę ne tiek jau daug senųjų jūrinės kultūros paveldo ženklų. Manome, kad šio statinio istorinė funkcija leistų čia sėkmingai organizuoti edukacines veiklas jaunimui. Tuo pat metu čia gali būti plėtojami jūros tyrimai ir jūrinio sporto šakos. Svarbiausia, kad ši vieta taptų gyva ir tarnautų visuomenės reikmėms“, – teigė KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas.
Parengė pastato restauravimo projektą Klaipėdos universitetas yra parengęs techninį pastato restauravimo ir pritaikymo projektą. Kadangi pastatas yra kultūros paveldo vertybė – 2004 m. šis objektas įrašytas į Kultūros vertybių registrą (KVR), – jame ypatingas dėmesys skiriamas paveldo tvarkomiesiems darbams, šiuos sprendinius laikant prioritetiniais. Projekte numatyta atlikti pastato kapitalinį remontą, grąžinant jam buvusią valčių gelbėjimo stoties pastato išvaizdą. Planuojama restauruoti išlikusį raudonų plytų mūrą, atkurti nuardytus pastato mūrinius frontonus bei dekorą, atkurti stogo medinę konstrukciją, restauruoti išlikusius kaltinius vartų apkaustus, vyrius bei duris. Pastato vidaus patalpas planuojama suremontuoti, apšiltinti. Numatyta sutvarkyti ir teritoriją, įrengiant medines takų dangas bei valčių ištraukimo taką. Projektui įgyvendinti planuojama siekti ES fondų finansavimo. Palangos miesto meras Š. Vaitkus akcentavo, kad restauruoti ir ne tik mokslinei veiklai, bet ir edukacijai pritaikyti šį kultūros paveldo objektą yra labai svarbu. „Palangos miesto savivaldybė šimtu procentų palaiko Klaipėdos universiteto planus ne tik plėtoti mokslinę veiklą, bet ir populiarinti jūrinį paveldą, tad būsime partneriai įgyvendinant šį projektą“, – sakė Š. Vaitkus. --- 1870–1890 m. Vokietijos gelbėjimo bendrovė pastatė laivų gelbėjimo stotis Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Bomelio Vitėje (dabar Klaipėdos dalis), Melnragėje, Karkelbeck (dabar Karklėje) ir Nemirsetoje. Šiuo metu išlikusi tik Nemirsetoje. Stočių paskirtis buvo gelbėti ant seklumos užplaukusių laivų įgulas. Stotyse budėjusias įgulas sudarė 2 vyresnieji ir apie 20 gelbėtojų – vietinių žvejų. Visi jie buvo savanoriai, dirbę be atlygio, tik išskirtiniais atvejais gaudavę premijas. Prie gelbėtojų vežimų buvo tvirtinamos specialios valtys. Vežimas buvo įstumiamas į jūrą, kur specialiomis konstrukcijomis į vandenį nuleisdavo valtį ir plaukdavo prie nelaimės ištiktų laivų. 2004 m. gruodžio 31 d. Nemirsetos laivų gelbėjimo stočiai suteiktas valstybės saugomo regioninio objekto statusas. Vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, tipiškas), inžinerinis (lemiantis reikšmingumą, retas).
„P. n.“ informacija
|
|
