Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną-8°C debesuotumas 0 %
Naktį-14°C debesuotumas 29 %
Apklausa

Ar pritariate sostinės iniciatyvai atsisakyti šventinių fejerverkų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

Balsuokite už „Pajūrio naujienų“ 2021-ųjų Metų žmogų!

Edgaras ZABORAS
Arimantas MIKALOČIUS
Jūratė MAČERNIENĖ
Dalia ČINKIENĖ
Kazys MAKSVYTIS
Virginijus JAPERTAS
Ingrida TAUJANSKIENĖ
Alma JANKAUSKIENĖ
Nerijus ČAPAS
Ričardas JOVAIŠA
Komentarų topas

Ministrė susitiko su Žemaitijos regiono ūkininkais

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-02-06

Skuode, šio rajono Tarybos Kaimo reikalų komiteto iniciatyva, įvyko žemdirbių susitikimas su žemės ūkio ministre Kazimiera Prunskiene. Ministrė į susitikimą atvyko lydima savo patarėjų bei ministerijos tarnautojų. Kretingos žemdirbių interesams šiame susitikime atstovavo Kretingos rajono tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis ir rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė.

Skuodiškiai ministrę pasikvietė, norėdami gauti atsakymus į iš anksto suformuluotus klausimus dėl tiesioginių išmokų mokėjimo tvarkos, dėl pieno kvotų, dėl mėsinės gyvulininkystės perspektyvų, dėl kaimų infrastruktūros, netradicinių verslų vystymo ir t.t.

Žemės ūkio ministrė teigė, jog jos vadovaujama ministerija daro viską, kad opiausios žemės ūkio problemos būtų sprendžiamos kuo efektyviau. Siekiant šio tikslo, siekiant, kad paramos administravimas priartėtų prie paprasto ūkininko, ministerijoje buvo nuspręsta decentralizuoti dalį paramos mokėjimo administravimo funkcijų, t.y. seniūnijose įsteigti žemės ūkio specialistų pareigybes. K.Prunskienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad daugelį administravimo funkcijų galima perduoti ir apskričių Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistams. “Dėl tokio mūsų sprendimo kai kurios žemdirbiškos organizacijos sako “ne”, ir jūs nė neįsivaizduojate, kiek reikia pakovoti dėl kiekvieno papildomo etato ar seniūnijose, ar mokėjimo agentūroje,” – susirinkusiems kalbėjo žemės ūkio ministrė.

Jos nuomone, pats laikas atkreipti dėmesį ir į prioritetus: “Augalininkystės sritis, arba grūdų sektorius, užpildo tris ketvirtadalius paraiškų, o štai gyvulininkystė, ypač mėsinė, Lietuvoje nevystoma arba vystoma labai silpnai. Mėsos eksportas per pastaruosius metus padidėjo 3 kartus, o Rusija mėsos ir jos produktų prašo dar daugiau. Nevystome mėsinės gyvulininkystės – negalime vystyti ir eksporto. Štai tokiu atveju ir reikia kalbėti apie valstybės strategiją, apie prognozę, kuri būtina, kalbant apie investicijas, ūkių plėtrą”.

Ministrė patvirtino, jog nuo 2013 metų ES nebebus taikomos rinkos reguliavimo priemonės, todėl jau dabar planuojant ir prognozuojant reikia atsižvelgti ne tik į žaliavos gamybą, bet ir į gamybinius pajėgumus, rinkos reikalavimus.

Ypač griežtai K.Prunskienė kalbėjo apie tai, jog avantiūristinės pieno kvotos Lietuvoje – neleistinos, kad privalu atstatyti teisingumą ir nepabloginti gyvenimo 90 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie laiko iki 5 karvių. “Ir tiems žmonėms priklauso pieno kvotos iš nacionalinio rezervo,” – savo nuomonę išsakė K.Prunskienė.

Žemės ūkio ministrė ragino ūkininkus nenuleisti rankų ir toliau dalyvauti Kaimo plėtros programose, netgi jei iš pradžių projektas ir buvo atmestas. Lietuvoje įvyko klaida – ankstyvajam pasitraukimui iš žemės ūkio buvo skirta 447 mln. litų, o investicijoms – 221 mln. Lt. Gyvenimas parodė, kad niekas masiškai iš gamybos nesitraukia, tad ministrė sakė, jog ieškoma būdų, kaip nepanaudotas lėšas perkelti į kitas sritis.

Ministrė gerą žinią perdavė kaimų bendruomenėms – joms numatyta skirti 3 mln. litų, tačiau pinigai bus skirstomi, atsižvelgiant į Kaimo bendruomenių asociacijos rekomendacijas.

Mūsų rajono Tarybos narys P.Turauskis iškėlė labai aktualų ūkininkams klausimą dėl pasėlių draudimo, kuris netgi galėtų būti privalomas. K.Prunskienė atsakė, jog būdų, kaip priversti draudimo bendroves užsiimti tokiu rizikingu draudimu, nėra. “Tad gal Lietuvos ūkininkams vertėtų susidomėti Europos ūkininkų patirtimi ir kurti savišalpos fondus?” – svarstė ministrė.

Ji taip pat kalbėjo apie lėšų skyrimą melioracijos reikmėms (ministerija sieks, kad kitais metais ši suma priartėtų iki 100 mln. litų), keliams tvarkyti, kooperacijai skatinti ir t.t. Į ūkininkų klausimus atsakė ir ministrę lydėję Žemės ūkio ministerijos specialistai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas