Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nenoriu į mokyklą!?

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-08-02

Kretingos rajono Švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva atkreipė dėmesį, kad mokyklai psichologiškai kartu turi ruoštis ir vaikai, ir tėvai.

Likus mėnesiui iki mokslo metų pradžios, kaip kurie jau svarsto, kaip vaikas eis apsirengęs rugsėjo 1-ąją, kokių kanceliarinių priemonių ar drabužių jam reikės. Specialistai atkreipė dėmesį, kad tiek vaikai, tiek tėvai turi pasirengti ir psichologiškai.

Pirmokų iššūkiai

Baigusių darželius laukia naujas etapas – pirma klasė. Jai pasirengti reikia ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. „Šeimoms labai svarbu atkreipti dėmesį ne į tai, kiek skaičių vaikas pažįsta ir kokie jo skaitymo gebėjimai, nes to bus mokomasi. Atėjus į pirmą klasę, jam prireiks bendravimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir aplinka, gebėjimo palaukti, išgirsti ir, žinoma, gebėjimo spręsti konfliktus“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono Švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

Galvojantiems, kad vaikas to išmoks savaime, psichologai paaiškina, kad jie klysta. „Likus mėnesiui iki mokyklos labai svarbu kalbėtis su vaiku, kokie jo laukia pokyčiai, kaip atrodo mokykla, kas bus jo mokytoja, kur jis gali kreiptis, jeigu mokykloje jam kas nors nutiks. Raginčiau tėvus pasakoti apie pozityviąsias mokyklos gyvenimo puses – galimybę turėti draugų, naujus dalykus, kurių mokysis, smagias pertraukas, ekskursijas, būrelius, kuriuos galės lankyti ir panašiai“, – patarė V. Gridiajeva.

Tėvų laukia ir daugiau užduočių. Kad vaikui būtų lengviau pradėti mokytis pirmoje klasėje, psichologė sakė, kad reikia išgirsti savo vaikus, ką jie galvoja apie būsimus pokyčius, kokių fantazijų turi, ko bijo ar ko labai nenori.

Išgirdus vaikus reikėtų paaiškinti, kaip tą nerimą galima įveikti. „Jau vien apie tai kalbant, vaikai pasijus išklausyti ir išgirsti, ir tai sumažins nemalonius jausmus. Tačiau, jei tuo pačiu sužinos, kad kažkada ir mama su tėčiu panašiai jautėsi, supras, kad ir jis gali įveikti šią būseną“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Dažniausiai vaikų baimė – su juo galimai nedraugausiantys vaikai. Anot psichologės, tėvai turėtų papasakoti, kaip jie ieškojo draugų, kaip prieiti prie naujo nepažįstamo klasės draugo, ko klausti, ką galima jam pasakyti, ką pasiūlyti žaisti. „Prieš prasidedant mokyklai, tėvai vaikus taip pat gali supažindinti su būsimu klasės draugu ar drauge. Skatinu populiarėjančią tendenciją – mamoms ir tėčiams burtis į socialinio tinklo „Facebook“ grupę ir joje bendrauti, taip galima suorganizuoti ir „pažintinį pikniką“, – pasiūlė V. Gridiajeva.

Yra vaikų, kurie turi ir kitokių, specifinių baimių, pavyzdžiui, tualeto. „Svarbu, apžiūrint mokyklą, parodyti vaikui, kur jis yra, kaip jį pasiekti, kaip paprašyti mokytojos pagalbos“, – sakė V. Gridiajeva.

Vienas svarbus dalykas, kurį mokiniams reikėtų padaryti likus mėnesiui iki mokslo metų pradžios, – susidėlioti dienotvarkę. „Ji turi būti panaši į rugsėjo mėnesio dienotvarkę. Taip pat reikėtų pasikalbėti apie lūkesčius, ko tikitės iš savo dukros ar sūnaus šiemet, ką pastebėjote praėjusiais metais ir ko norėtumėte šiais metais. Jokiu būdu neperlenkti lazdos su grasinimais“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva.

Taip pat svarbu netuščiažodžiauti. „Jei kilo problemų dėl lankomumo, prastų pažymių ar elgesio, svarbu išsiaiškinti priežastį, stengtis ją pašalinti. Jeigu kalbame apie elgesio sunkumų turinčius vaikus, apgalvoti motyvavimo priemones, kokį elgesį ir kokiu būdu skatinsite“, – tvirtino psichologė.

Kodėl pritrūksta motyvacijos?

Dažnai tėvai sako, kad, jeigu vaikas nenori į mokyklą, vadinasi, problema slypi joje – netinkama mokytoja, negeri klasės draugai ir panašiai. „Bet ar tikrai? Kodėl mes kartais nenorime eiti į darbą? Tam gali būti daugybė priežasčių“, – tikino V. Gridiajeva.

Viena jų – motyvacijos trūkumas. „Galime nenorėti į darbą, nes per mažai moka. Iš esmės –motyvacijos problema. Mokiniai taip pat su tuo susiduria. Nesupranta, kodėl jiems reikia mokytis vieno ar kito dalyko, jeigu atrodo, kad to nepanaudos. Šiuo atveju labai svarbu ieškoti prasmės mokytis ir kitokių motyvavimo priemonių, – paaiškino psichologė, pridūrusi, kad reikia sudaryti sąlygas tobulėti be įtampos. – Būkite pavyzdys – domėkitės, skaitykite, pažinkite, formuokite gerą mokyklos įvaizdį, mažiesiems leiskite pritaikyti įgytas žinias namuose, kelionėse, domėkitės vaiko žiniomis, o ne įvertinimu, ir galiausiai, kelkite vaikams įgyvendinamus tikslus.“

Kita priežastis, kodėl vaikai nenori lankyti mokyklos – santykiai su bendramoksliais. „Ypač paaugliai konsultacijų metu mokyklą lygina su džiunglėmis. Čia vyrauja savi įstatymai, yra lyderiai ir atstumtieji ar net grobuoniai. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kokia aplinka supa vaiką, kokį statusą jis jaučiasi užimantis, kiek pastangų ir energijos jam tai kainuoja. Labiausiai šiose situacijose gelbsti artimas tėvų ir vaikų santykis“, – įvardijo V. Gridiajeva.

Nesusikaupimo pamokų metu priežastis gali būti ir įvairios technologijos. Specialistai patarė riboti naudojamų technologinių priemonių laiką, taip pat „neperkrauti“ vaiko įvairiomis veiklomis. „Tėvai dažnai, ypač pirmokus, užrašo į tris ar keturis skirtingus būrelius. Psichologai rekomenduoja atskirti, kas to būrelio daugiau nori – ar vaikas ar tėvai“, – akcentavo psichologė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas