Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kapitulai – filmo apie Augustiną Dirvelę premjera

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2019-01-18
Augustinas Dirvelė

„Pažadėjau viską padaryti, kad tik filmo apie Augustiną Dirvelę premjera įvyktų per pranciškonų kapitulą Kretingoje. Ir man tai pavyko – juosta buvo sukurta vos per pusmetį“, – antradienio vakarą Šv. Antano rūmuose, kuriuos pats A. Dirvelė pastatė ir kuriuose buvo kalinamas, pristatydamas kino juostą „Mažesnysis brolis Augustinas Dirvelė“ kalbėjo filmo režisierius Justinas Lingys.

Įspaudė ryškų pėdsaką Kretingoje

Į valandos trukmės filmo, kuriame atskleista dramatiška A. Dirvelės istorija, pristatymą atvyko jo scenarijaus autorė Monika Midverytė, vaizdo operatorius Gintautas Alekna, taip pat kone visi į kapitulą Kretingoje suvažiavę broliai pranciškonai, gausiai susirinko kretingiškių.

Sukurti šią kino juostą paskatino praėjusią vasarą Lietuvos pranciškonų brolijos vadovo provincijolo Algirdo Malakauskio inicijuota ekspedicija į Komiją, kur garsus prieškario Kretingos žmogus provincijolas Augustinas Dirvelė kalėjo lageryje ir žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

„Tėvo Dirvelės veikla tarpukariu stipriai pakeitė Kretingos veidą – buvo pastatyta Pranciškonų gimnazija, Šv. Antano rūmai, įrengta lurdo grota, atidaryta spaustuvė. Užėjus sovietų okupacijai, A. Dirvelė buvo suimtas ir tapo tikėjimo kankiniu, nesutikęs kolaboruoti su valdžia ir iki galo likęs ištikimas Dievui ir tėvynei“, – apie sumanymą įamžinti A. Dirvelės atminimą kalbėjo A. Malakauskis.

Jo žodžiais, filmo idėją inspiravo pernai minėtos svarios sukaktys – tėvo A. Dirvelės 115-osios gimimo metinės, Pranciškonų gimnazijos 85-metis ir brolių sugrįžimo į Lietuvą 30-metis.

Lagerį atsekė ekspedicijos vadovas

J. Lingys pabrėžė, jog per trumpą laiką susukti filmą buvę sudėtinga, surasti dingusio žmogaus pėdsakus – dar sudėtingiau. „O kaip sunku buvo tų laikų žmogui, atkūrusiam Lietuvos pranciškonų provinciją ir atlaikiusiam kankinimų ir lagerių išbandymus.

Lenkiu galvą prieš juos“, – todėl, A. Malakauskio paragintas, sakė, ir ėmęsis kurti šį filmą.

Juostoje jis panaudojo ekspedicijos medžiagą, brolių pranciškonų mintis apie merdėjančią jų broliją prieškariu atkūrusį brolį Augustiną, – o iš tiesų Antaną Dirvelę, bei jo titaniškų darbų svarbą šiandien, ypač juntamą Pranciškonų gimnazijos gyvenime.

Tremties ir lagerių vietomis besidomintis, todėl ir Komiją, fiksuodamas tremtinių kapavietes, išmaišęs G. Alekna, ir vadovavo į ekspediciją išsirengusiai 11 žmonių grupei. Į ekspediciją vyko pats jos iniciatorius provincijolas A. Malakauskis, viceprovincijolas Andrius Nenėnas, Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis su mokiniais ir mokytoju Viliumi Adomaičiu bei sesuo Gražina Dapšauskytė iš A. Dirvelės įkurtos Nepaliaujamos Dievo motinos seserų kongregacijos.

„Kaip tik vykau į Komiją ir, brolio Algirdo paprašytas, domėjausi, kaip pasiekti Kosju kaimą – lagerio vietą, kurioje nė traukinys nesustoja. Per pažįstamus gavau vienos mokyklos mokinių prieš 10, o gal ir daugiau metų surengtos ekspedicijos ataskaitą, kur buvo nubraižytos primityvios schemos be matmenų. Tai ir buvo atspirties taškas, kur ieškoti lagerio ir kapinių vietų“, – pasakojo G. Alekna.

Filmo apie Augustiną Dirvelę premjeroje dalyvavo jo režisierius Justinas Lingys (dešinėje) ir ekspedicijos į bekraštės tundros žemę Vorkutoje vadovas Gintautas Alekna.

Ligi kapinių – su kryžiumi ir nuotykiais

Tačiau, patikino ekspedicijos vadovas, išvykus su grupe, jis nesitikėjęs, kad vietovė bus taip apaugusi ir sunkai praeinama klampia upės pakrante. Žygis buvęs pavojingas – nuolat grėsė būti užpultiems meškų, kankino spiečiai musyčių, vadinamųjų maškara, nebuvę gėlo vandens. Autentiškoje jų filmuotoje medžiagoje matosi ir Vorkutos kasyklos bei upelis, kurį tremtinės moterys iškasė savo rankomis.

Priėję geležinkelio tiltą per Kosju upę, žygeiviai supratę einą teisinga kryptimi. Šis tiltas minimas kaip viena A. Dirvelės žūties vietų, nors nėra tiksliai žinomos jo mirties aplinkybės. Pasak ekspedicijos dalyvių, viena versijų, kad A. Dirvelė pabėgo iš lagerio, šoko nuo tilto į sraunią upę ir žuvo, kita versija, kad pabėgo, slapstėsi ir sušalo arba žuvo užpultas meškų, kurių irštvų čia – apstu. Pagal trečią versiją, paremtą liudininkės pasakojimu, A. Dirvelę, pasižymėjusį doru elgesiu lageryje, vienas pareigūnas paleido prieš laiką, bet kitas nežinodamas jį bėgantį nušovė arba jis buvo užpjudytas šunų.

Savo įspūdžiais apie tai, kaip slėpė nuo vietinių dujotiekių tiesėjų į lagerio kapines vežamą 2,5 m ilgio kryžių, bei išgąstį, besiklausant jų pasakojimų apie meškų užpuldinėjamus žmones, kai tuo metu mokiniai buvo išėję ieškoti kapinių, pasidalijo ir A.Virbalis.

Ekspedicijos dalyviai taip pat pasidžiaugė, kad sutikę puikių žmonių, tarp jų – ir lietuvį Vedricką, kurie pagelbėjo nuvykti į kapines „Ural“ sunkvežimiu, nusigabenti ten kryžių ir cementą jam įbetonuoti.

---

AUGUSTINAS DIRVELĖ – vienas pirmųjų tarpukario Lietuvoje išauklėtų pranciškonų kunigų, palikęs ryškų pėdsaką pranciškonų vienuolijos istorijoje, pasižymėjęs nepaprasta iškalba, organizatoriaus talentu, žinomas kaip garsus misionierius, religinių spaudos leidinių redaktorius, Šv. Antano kolegijos (Pranciškonų gimnazijos) įkūrėjas ir rektorius, Lietuvos pranciškonų provincijolas ir tretininkų vadovas.

A.Dirvelė – Sibiro kankinys: prasidėjus sovietų okupacijai, 1940 metų liepos 12 dieną pateko į enkavedistų rankas. 1941 metų balandžio 1 dieną išvežtas į Pečiorlagą, Komijoje. Ten arba Vorkutoje 1948 metais, būdamas 47-erių, mirė arba buvo nušautas enkavedistų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas