|
Menininko ikonos iškeliavo į Vatikaną
Klaipėdoje gyvenantis ir kuriantis 61-erių dailininkas Borisas Jokubauskis kretingiškiams yra žinomas kaip nuolatinių Viliaus Orvido atminimui jo sodyboje Gargždelės kaime rengiamų plenerų organizatorius. Tačiau B. Jokubauskio vardas plačiai nuskambėjo, kai per palaimintojo Teofiliaus Matulionio beatifikaciją dvi jo ikonos buvo padovanotos kardinolui Angelo Amatui ir iškeliavo į Vatikaną. Netikėta pačiam autoriui Kai pernai vasarą per T. Matulionio beatifikaciją į Lietuvą atvyko už šį procesą atsakingas kardinolas A. Amato, vieną klaipėdiečio nutapytą ikoną „Neišsenkama taurė“ jam iškilmingai įteikė Kaišiadorių miesto meras Vytenis Tomkus, o kitą „Esse Homo“ Vilniaus Katedros aikštėje per patį beatifikacijos procesą – Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Tačiau tai, kad šios B. Jokubauskio tapytos ikonos buvo įteiktos aukštam dvasininkui iš popiežiaus Pranciškaus aplinkos, kuris jas išsivežė į Vatikano rūmus, buvo netikėta pačiam jų autoriui. Apie tai jis sužinojęs iš Kaišiadoryse gyvenančio parapijiečio giminaičio Daliaus Šatrausko. Nes šios ikonos buvusios nutapytos anksčiau. 2013 metais Vilniaus galerijoje „Kunstkamera“, bizantiškųjų ikonų gerbėjos ir parodos sumanytojos Simonos Makselienės paskatintas, surengė pirmąją savo ikonų parodą. „Tapau ir taip pat atiduodu ikonas į krikščioniškus knygynus, gal iš jų pastarosios dvi ir buvo nupirktos. Ne be reikalo sakoma – Viešpaties keliai nežinomi: taip, kaip Jis vedžioja ikoną tapančio žmogaus ranką, taip per Jį ikona suranda jai skirtąją vietą“, – apie galimus savo ikonų kelius samprotavo B. Jokubauskis.
Ikona – tai Dievo žodis spalvomis „Ikona yra slėpinys ir jos kelias į Lietuvą taip pat žinomas tik Viešpačiui. Ikona – tai Dievo žodis spalvomis. Kad tai suprastum, reikia nemažai gilintis. Bizantiškojoje kultūroje tapyti reiškia rašyti, o ir pats graikiškas žodis „pisatj“ reiškia ir rašyti, ir tapyti. Menininkas ikonoje pats nieko nei prideda, nei atima. Mes esame tik Jo tarnai. Mūsų ranką veda Dievas, kuris pats įspaudžia savo veido žymes šventojoje drobėje. Yra net speciali malda tapant ikonas“, – lakoniškai apie ikonos tapymą pasakojo klaipėdietis. Maldoje yra kreipinys ir į evangelistą Luką, kuris buvo gydytojas ir pirmasis ikonų tapytojas – jis nutapė pirmąjį Dievo Motinos su kūdikiu atvaizdą. Šiuo metu B. Jokubauskis savo dirbtuvėse Klaipėdos senamiestyje, prie Jono kalnelio, tapo 5 Maroko katalikų kankinių, gyvenusių XII amžiuje ir nužudytų kitatikių, ikoną. Jo ikonos puošia sakralines vietas Lietuvoje: Šv. Jurgio – Saugų bažnyčioje, Šv. Brunono – Vilkyčių koplyčioje, Marijos Magdalietės – Šv. Pranciškaus onkologijos centro koplyčioje. Pastaroji gimė paprašius broliui Benediktui Jurčiui, kai jam kilo sumanymas įkurti Klaipėdoje vienuolyną bei onkocentrą. Kristaus, Dievo Motinos ir šventųjų atvaizdai, pabrėžė menininkas, turi būti sukurti, griežtai laikantis kanonų. Tik tuomet ikona laikoma tikra ir ją galima pašventinti. „Mano svajonė – sukurti visų Lietuvos šventųjų ikonas. Su šventuoju Kazimieru, kurio gyvenimą ir darbus išstudijavau, mane susiejo gilus dvasinis ryšys“, – atviravo pašnekovas.
Ką gavęs, atiduoda kitiems Menininkas sakė ikoną atradęs prieš dešimtmetį brolių pranciškonų Gedimino Numgaudžio, Pauliaus Vaineikio bei italo Karlo Bertagnin dėka, nes jie ėmėsi kurti lietuviškąją ikonų tapybos mokyklą. „Tuo metu dažnai būdavau Pakutuvėnų bendruomenėje ir per šiuos brolius atradau savo tikrąjį pašaukimą. Esu jiems be galo dėkingas, – atviravo ligi tol itin sodriomis spalvomis emocionalius, ekspresyvius paveikslus – gamtos vaizdus, portretus, abstrakcijas – tapęs B. Jokubauskis. – Tapiau, bet nejaučiau pilnatvės ir visąlaik ieškojau ramybės ir pašaukimo, laukiau savo gyvenimo vaisių. Eina metai, jau įžengiau į septintąjį dešimtmetį, – laikas pereiti į kitą dimensiją, o atrasti save nėra lengva.“ Jis sakė, jog dabar yra pasišventęs vien ikonografijai. Ikonos tapymo pradžiamokslį pats išėjo Kauno kunigų seminarijoje, mokėsi ir tobulinosi iš bizantiškosios ikonografijos meistrų bei brolių pranciškonų jų rengiamose ikonografijos stovyklose Kretingos, Kauno, Vilniaus vienuolynuose, pabuvojo Paštuvos karmeličių bei Puhtitsos moterų vienuolyne Estijoje. „Dabar jau ir pats dalinuosi įgytomis žiniomis: pristatydamas ikonografiją, einu visur, kur esu kviečiamas – į mokyklas, bendruomenes, sambūrius“, – sakė klaipėdietis ikonų meistras.
|