|
|
|
Bendruomenės ateitis – tarpusavio darna
Baigiantis metams, Kūlupėnų bendruomenė paminėjo savo 15-os metų veiklos sukaktį. Bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė pripažino: didžiausias to prabėgusio laiko pasiekimas – tai bendruomeniškumas. „Ir žinojimas, kad esame reikalingi“, – neslėpė ji. Kai kūrėsi Kūlupėnų bendruomenė, viena pirmųjų rajone „Imbariečių draugija“ jau buvo pradėjusi savo veiklą. Dabartinis rajono meras Juozas Mažeika, visas naujienas sužinodavęs kaip rajono tarybos narys, bendruomenės kūrimosi idėją parnešė ir į Kūlupėnus. „Ar mes esame prastesni už kitus, kad negalime turėti bendruomenės?“ – tada paklausė jis mūsų, kūlupėniškių. Žinoma, kad neprastesni. Tik tada dar nežinojome, nei kas ta bendruomenė, nei ką ji veiks, nei ką mes patys darysime“, – prisiminė J. Mačernienė, bendruomenei, kuri išaugo iki 140 narių, vadovaujanti jau dešimtmetį. Pirmasis bendruomenės pirmininkas ir buvo J. Mažeika, vėliau bendruomenės veiklos ėmėsi Rima Galuškinienė. Palankiai sutikusių bendruomenės kūrimosi iniciatyvą tebuvo saujelė, kuriai imtis prasmingos veiklos dėl viso kaimo gerovės postūmis buvo pirmieji projektai, pagal kuriuos gautas finansavimas ir klojo pamatus tvirtai bendruomenei. „Gavę 25 tūkst. litų žengėme ir pirmą žingsnį – seniūnijos pastate gavome ir sutvarkėme bendruomenės patalpas, kurios dabar tarnauja kaip užimtumo erdvė jaunimui – čia jis renkasi bendrauti, sportuoti. O jaunimo turime – Kūlupėnai yra gyventi patraukli vieta – vien per pastaruosius kelerius metus suskaičiavau 25 naujus namus – statomus ar pastatytus. Gyvena tėvai, žiūrėk, čia pat statosi ir jų vaikai“, – kad yra dėl ko stengtis, pripažino J. Mačernienė. Jos pastebėjimu, jeigu seniau kūlupėniškiai į bendruomenę ir jos veiklą dar žiūrėjo su abejingumu, tai per pastaruosius 5–6 metus jie išmoko sakyti žodžius „aš galiu“. „Žmogaus prigimtis yra tokia, kad jam reikia kažkam priklausyti. Antra, atsiradus problemoms, atsiranda poreikis ir jas spręsti. Tai galima padaryti veikiant kartu. Be to, nėra žmogaus, kuris kažko nemokėtų ar nesugebėtų. Ir bendruomenei reikia idėjų, žmonių, kurie ir pasakytų „aš galiu“, ir padarytų, ką sugeba“, – J. Mačernienė kalbėjo apie tuos žmones, kurie savęs negaili, kai reikia ką nors padaryti dėl kitų. Tokia yra neseniai į bendruomenės veiklą įsiliejusi Jurgita Gricienė, nuolat „ką padaryti?“ klausia Andrius Kazlauskas, pats didžiausias talkininkas – Petras Kazlauskas, pasirengęs pildyti vos ne kiekvieną bendruomenės užgaidą. „Pagalbos bet kada galima prašyti Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriaus vedėjos Jovitos Rimkuvienės, Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos bendruomenės, su kuria labai gerai sutariame, klebono Mindaugo Nausėdos... Negaliu visų išvardinti – bendruomenė turi daug gerų žmonių, kuriems pagalba kitam nėra vien tušti žodžiai“, – kalbėjo Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė. Kartu su bendraminčiais ji audžia planus per projektinę veiklą skirti dėmesio gyvenvietės sportininkams – gavus lėšų, įrengti laimėjimų stendą, kad sporto pasiekimais galėtų pasidžiaugti ir vietos žmonės, ir prašalaičiai, viešintys Kūlupėnuose. „Labai norėtųsi įgyvendinti idėją Nasrėnuose, unikalioje vietoje, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje, rengti žemaičių kulinarinio paveldo degustacijas, edukacijas, populiarinti mūsų krašto amatus. Manau, kad tai būtų įmanoma padaryti per projektus, o sėkmės atveju – bendruomenės žmonės turėtų papildomos veiklos, užimtumo, kuris netgi leistų užsidirbti“, – vieną bendruomenės idėjų pristatė J. Mačernienė. Anot jos, Kūlupėnų bendruomenė yra pakankamai stipri finansiškai – ją remia patys žmonės, skirdami 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, bet ta parama ir grįžta kaimo žmonėms per šventines pramogas, bendras išvykas, socialines akcijas. Gerai kūlupėniškiams iki šiol sekėsi ir vykdyti įvairius projektus, kurie turi didžiulės įtakos kaimo žmonių gerovei: sporto bazės stiprinimas, aplinkos gerinimas, daugybė kitų darbų, kurių paskutinysis – stacionari lauko scena, padėsianti sutaupyti laiko ir pinigų.
|
|
