Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Kapela „Šalcinis“ (iš kairės): Gediminas Nevulis, Dalia Astrauskienė, Vitas Baliūnas, Vytautas Gavutis, Jonas Makauskas, Violeta Černelytė ir Robertas Balulis su sodybos šeimininke Gražina Baniene bei jos sūnumis Pijumi (dešinėje) ir Justu (viduryje) prieš iškeliaujant į Senosios Įpilties vasaros šventę.

Senojoje Įpiltyje įvykusioje vasaros šventėje pakviestų dalyvauti Punsko kaimo kapelos „Šalcinis“ saviveiklininkų savo jaukių namų terasoje Kretingoje pirmiausia sulaukė Gražina Banienė. Užplikė jiems arbatos, paruošė sumuštinių – priėmė kaip gimines, kiekvieną apkabino. „O kaip kitaip? Visus juos puikiai pažįstu, bet kada susiskambinam, aš tiesiog myliu šiuos žmones!“ – atviravo ji.

Prašė nevadinti lenkais

Tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją baigusi, už žemaičio, taip pat miškininko, Tomo ištekėjusi, Kretingos miškų urėdijoje miško želdinimo ir apsaugos inžiniere dirbanti Gražina pati yra kilusi iš Punsko krašto, Seinų miesto. Ten ir dabar dar tebegyvena ausiai maloniai dzūkuojantys jos tėvai, brolis, daug klasės draugų bei buvusių kaimynų, ten gyvuoja ir ši daug gerų emocijų teikianti liaudiška kapela.

Anot Gražinos, tik tie, kurie nežino istorijos, visus Punsko krašto žmones vadina lenkais. „Na, paklausykit, pakalbėkit su jais – kokie ten lenkai?! O nuvažiuokit – pamatysit ir Seinų kunigų seminariją, tą katedrą, kur palaidotas vyskupas, garsiąją poemą „Anykščių šilelis“ parašęs lietuvių poetas Antanas Baranauskas, ir to poeto vardu pavadinto fondo „Lietuvių namus“, propaguojančius lietuvišką dvasią“, – vardijo G. Banienė.

Į Kretingą kartu su „Šalcinio“ kapela atvykusi kultūros specialistė Dalia Astrauskienė kaip tik ir vadovauja „Lietuvių namams“. Be šios kapelos, juose yra susibūrusi vokalinė moterų grupė bei 3 liaudiškų šokių kolektyvai, kurių vienas šiemet dalyvavo Lietuvos 100-mečio garbei skirtoje Dainų šventėje Vilniuje. Visi kolektyvų vadovai dirba sutarčių pagrindu, o jų pareigybes finansuoja Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija, kuriai kasmet teikiami projektai. „Lietuvių namai“ užsiima ne tik kultūrine, bet ir ūkine veikla – turi nedidelį viešbutį, iš kurio taip pat pinigų užsidirba.

Kaip ir Lietuvoje, Punske veikia ir valstybės finansuojami kultūros centrai. Paklausta, gal jų kultūros darbuotojai uždirba daugiau negu mūsų, Dalia nusišypsojo: esą kas yra daugiau? Jeigu žmonės sunkiai išsiverčia nuo mėnesio iki mėnesio, jeigu negali, kur norėtų, išvažiuoti atostogauti, vadinasi, atlyginimai taip pat nėra dideli.

Punskas ir jo apylinkės Lenkijos valstybei atiteko nuo 1920-ųjų.

„Mes esam lietuviai, tik tiek, kad niekur neemigravom, iš čia nesikraustėm, likom senelių ir tėvų sodybose. Gyvendami lenkiškoje aplinkoje, jaučiame stiprią jos įtaką, bet saugome tautiškumą, namuose kalbam tik lietuviškai“, – sakė D. Astrauskienė.

Dalios vaikai baigė 2005 m. atidarytą Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą, kurioje visi dalykai, išskyrus lenkų kalbą, lenkų istoriją bei lenkų geografiją, dėstomi lietuvių kalba. Čia lietuviukai mokosi iki IX klasės, o toliau dažniausiai mokslus tęsia Punsko Kovo 11-osios licėjuje. Šį vienintelį Lenkijoje lietuvišką licėjų lanko 17-metis Dalios sūnus, o 19-os dukra Inga jau baigė ir įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti anglų bei ispanų kalbų.

Muzika vienija ir ūkininkus, ir gaisrininkus

Prieš 20 metų įkurtame triūbą pučiančio Vytauto Gavučio vadovaujamame lietuvių liaudies muziką propaguojančiame ansamblyje „Šalcinis“ – įvairių profesijų žmonės.

„Su muzika visiems gyventi smagiau, muzika mus vienija“, – šypsojosi statybinių medžiagų parduotuvėje finansų vadove dirbanti kapeloje smuiku 18-a metų griežianti Violeta Černelytė.

O akordeonus virkdantys Vitas Baliūnas ir Gediminas Nevulis yra ūkininkai. Tiesa, už 12 km nuo Seinų, Burbiškiuose, gyvenantis Gediminas atviravo 14 metų, kai pensijoje, dėl to iš tėvų kadais perimto 20 hektarų žemės ploto pats, kaip seniau, nebedirba. „Atėjo laikas, kai užtenka šiek tiek daržo prie namų, šiek tiek – šmirinėjančių vištų, kad kokį kiaušinį padėtų, ir gana“ , – juokėsi jis. Anot pašnekovo, ir Seinų krašte anksčiau daugiau buvo po 10–20 ar 30 hektarų turinčių ūkių, bet dabar jie stambėja. Kaip ir Lietuvoje, mažėja žemės ūkyje dirbti norinčio, šeimas kaime kuriančio jaunimo.

V. Baliūnas laiko apie 30 karvių, augina žolę, avižų ir miežių mišinio pašarams, verčiasi pienininkyste. „Girdėjau, kad Lietuvos ūkininkai skundžiasi supirkimo kainomis, na, bet ir mums ne kažką moka – už litrą parduoto pieno gaunu 1 zlotą ir 40 grašių. Tai sudaro apie 20 euro centų“, – suskaičiavo ūkininkas. Anot jo, ir Lenkijos laukus šiemet išdegino sausra. Vėliau palijo, bet to, kas prarasta, nesugrąžinsi, aišku kaip dieną, kad derliai bus menki.

Kapelos muzikantas Robertas Balulis atviravo pratęsęs dinastiją – nuėjęs gaisrininko tėvo pėdom. Anot Seinuose gimusio ir augusio pašnekovo, nuo ten iki Lazdijų – ranka paduoti, tik apie 20 kilometrų kelio.

„Mes gražiai draugaujam su kolegomis iš Lietuvos, būna, kad gegužės 4-ąją kartu švenčiam profesinę Ugniagesių šventę“ , – pasakojo 25-erius metus ugniagesio darbą dirbantis vyras.

Paprašytas palyginti techniką ir įrangą, su kuria ugniagesiams tenka gesinti gaisrus Seinų krašte ir Lazdijuose, Robertas teigė, jog tik anksčiau skirtumai buvo ryškūs, o dabar, Lietuvai gavus ir investavus europinių pinigų, jų, galima sakyti, nebeliko. Organizuojant patį ugniagesių darbą, skirtumas tas, kad Lietuvoje gaisrams gesinti tik pastaraisiais metais telkiami ugniagesiai savanoriai, o Lenkijoje savanoriai dirba nuo pat caro laikų. Tai daugiausia – ūkininkai, bet kada pasiruošę bėdoje padėti savo ar gretimo kaimo kaimynams. Kaip ir profesionalūs ugniagesiai, jie aprūpinti uniformomis bei šalmais. Savanorių ugniagesių pajėgos valdomos iš vieningo centro, kuris vadovauja ir policijos bei greitosios medicinos pagalbos pajėgoms. Atlyginimą ugniagesiams savanoriams už valandą – maždaug po 15–20 zlotų (apie 4,30 euro) – moka valsčiai (seniūnijos). Anot Roberto, profesionalūs ugniagesiai-gelbėtojai, kaip ir Lietuvoje, skundžiasi mažomis algomis, tiesa, šiek tiek didesnes yra išsikovoję protestais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas