Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną3°C debesuotumas 100 %
Naktį-1°C debesuotumas 58 %
Apklausa

Ar Kretinga pakankamai apšviesta?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Eitynės holokausto aukoms atminti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Atmintis
  • 2017-09-26
Nužudytųjų kapai sušvito žvakutėmis, ant jų buvo padėti ir akmenėliai – kukli žydų kapų puošmena. Nes, pagal tradiciją, mirtis ir kapai žydams – ne vieta puikuotis turtais.

Praėjusį šeštadienį, rugsėjo 23-ąją, minint Lietuvos žydų genocido dieną, Kretingoje ir vėl buvo surengtos eitynės iš Rotušės aikštės į žydų kapines, taip pagerbiant mieste prieškariu gyvenusios ir karo pradžioje sunaikintos žydų bendruomenės žmonių atminimą.

Šiųmetinės eitynės pratęsė pernai sumanytą naują prasmingą tradiciją, jos tapo tolerantiškumo ir pagarbos akcija. Pernai Lietuvoje surengus eitynes „Mirties keliu“, Kretingoje jas inicijavo pasauliečiai pranciškonai Jonas Drungilas ir Saulius Šopaga, jiems talkino pedagogai Vaidas Kuprelis ir Vilius Adomaitis, visi jie – ir Kretingos rajono tarybos nariai.

Šeštadienio vakarą gausi dalyvių eisena, su giesmėmis pajudėjusi iš miesto centro, Mėguvos gatve pasiekė žydų kapines. Ten iš degančių žvakučių buvo sudėliota Dovydo žvaigždė, o viršum vartų plevėsavo Izraelio vėliava.

Hebrajiškai žuvusiuosius apraudojo Kretingoje gyvenantis Klaipėdos žydų bendruomenės narys Isaac Zizis Kutzi, vėliau atminimo vakarą pratęsė krikščioniškos giesmės. Eisenos dalyviai, daugiausia – Pranciškonų gimnazijos mokiniai, pagal seną žydų paprotį žuvusiuosius pagerbė, ant jų kapų padėdami po akmenėlį.

Mokiniai taip pat perskaitė pavardes 350 žuvusių kretingiškių, kurias, kaip tikino Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas V. Kuprelis, jie gavo iš Tarptautinio holokausto muziejaus Jad Vašem, Jeruzalėje.

Kretingiškiai, pasauliečių pranciškonų vedami, su giesmėmis patraukė į Kretingos žydų kapines pagerbti žuvusiųjų atminimą.

V. Kuprelio žodžiais, skirtingais duomenimis, senosiose Kretingos žydų kapinėse buvo nužudyta apie 600-800 Kretingos miesto ir Mosėdžio žydų.

„Kretingos mieste prieš karą gyveno 1 tūkst. žydų tautybės žmonių, ir tik labai nedidelė dalis spėjo pasitraukti, tačiau žuvo vėliau. Pasakyti tikslų žuvusiųjų skaičių yra labai sudėtinga, nes sąrašų niekas nesudarė. Kretingos ir Mosėdžio vyrus išvarė į darbus, vėliau apie 350 jų nužudė Kvecių miškelyje. O moteris, vaikus ir senelius uždarė į getą, po to grupelėmis naktimis varydavo į senąsias kapines ir žudydavo“, – istorijos puslapius vartė V. Kuprelis.

Jo žodžiais, iš Kretingos veido išnyko dalis mūsų bendruomenės, – jie šalia mūsų gyveno, buvo kažkieno draugai ir kaimynai. „Atėjo laikas prisiminti tuos žmones. Šiandieną džiugina tai, kad eitynės jau tampa mūsų miesto tradicija. Šiuokart žmonių nesumažėjo, atvirkščiai – padaugėjo jaunimo. Manau, kad jiems tai yra pačios geriausios istorijos ir pilietiškumo pamokos“, – įsitikinęs pedagogas.

V. Kuprelis užtikrino, kad prievartos dalyvauti šioje akcijoje nėra: „Pagal Švietimo ministro patvirtintą ugdymo planą, kiekvienam mokiniui privalomos pilietinio ugdymo valandos, kurios įrašomos ir į atestatą. Susidaro 5-7 pamokos. Vaikai gali pasirinkti ir kitas pilietiškumo akcijas, kur jiems mieliau dalyvauti, tarkim, Lietuvos karių dienoje, socialinėse akcijose ar Šv. Pranciškaus bėgime“, – užtikrino pašnekovas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas