Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ministras kvietė dialogui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-08-18
Svečiai pabuvojo Šv. Antano dienos centre. Iš kairės – juos pasitikęs brolis pranciškonas Astijus, ministras Linas Kukuraitis, Seimo narys Antanas Vinkus, provincijolas Algirdas Malakauskis, vicemerė Danutė Skruibienė, ministro patarėja Kristina Paulikė ir centro vadovė Margarita Lizdenytė.

Antrą kartą šią vasarą Kretingoje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Liepą jis dalyvavo konferencijoje „Tribūna jaunai šeimai“, pabuvojo Padvarių socialinės globos namuose, o šįkart kartu su patarėjomis Kristina Paulike bei Dalia Skučaite Savivaldybėje susitiko su rajono vadovais, tarybos nariais, socialinės paramos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, švietimo ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Svečius lydėjo Seimo nariai Levutė Staniuvienė bei Antanas Vinkus.

Atskleidė tris prioritetus

Anot ministro, savivaldybės yra pagrindinės socialinių paslaugų teikėjos, Vyriausybės socialinės politikos įgyvendintojos. Ministerijos darbuotojų tikslas – rajonuose susipažinti su kuo daugiau šioje srityje dirbančių žmonių ir atverti kelią dialogui, kad, iškilus problemoms nacionaliniu lygiu, jie visada galėtų kreiptis. L. Kukuraičio nuomone, iki šiol ministerijos ir savivaldybių ryšiai buvo blankūs.

Svečiai kretingiškiams išdėstė Vyriausybės planus ir kas jau nuveikta, pristatė tris šioje kadencijoje numatytas prioritetines socialinės politikos kryptis: mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinti šeimos ir vaiko apsaugą, skatinti piliečių socialinę atsakomybę.

Kylant produktų bei paslaugų kainoms, socialinę įtampą, depresines nuotaikas, neteisingumo jausmą kurianti pajamų nelygybė yra viena didžiausių bėdų Lietuvoje, tad pirmasis žingsnis, sprendžiant šią problemą, bus darbo užmokesčio bei išmokų didinimas, asmenų, gaunančių socialinę paramą, įdarbinimas. Svarstoma pirmiausia padidinti darbo užmokestį dirbantiesiems valstybės tarnyboje ir biudžetinėse įstaigose, tada prie to esą prisiderintų ir privatus sektorius. Bet yra ir kitas kelias – pradedant ministerijomis, mažinti valdymo aparatą. Susikurtų darbo užmokesčio fondas, už geresnius atlyginimus būtų galima pritraukti kompetentingus specialistus. Trečias būdas skurdui mažinti – lengvinti mokestinę naštą, tai yra didinti neapmokestinamų pajamų dydį mažiausiai uždirbantiems.

Vaiko pinigai – kiekvienai šeimai ir didesni

„Kartais socialiniai darbuotojai manęs klausia, kodėl jie uždirba mažiau negu, pavyzdžiui, švietimo darbuotojai? Atsakau – o kiek kartų jūs streikavot? Kiek kartų atvykot į Vyriausybę, sėdėjot ir derėjotės dėl savo uždarbio?“ – šiuo klausimu L. Kukuraitis kretingiškius nustebino. „Negi ministras skatina streikuoti?“, – subruzdo posėdžių salėje.

„Aš tik skatinu derėtis“, – nedaugžodžiavo šis ir pridūrė spėjęs pats įsitikinti, jog šalies biudžetas skirstomas spaudimo būdu, kai kiekvienos srities atstovai išpeša sau lėšų kuo daugiau. L. Kukuraitis socialinius darbuotojus paragino būti aktyvesnius tiek savivaldybės, tiek nacionaliniu lygiu ir kovoti dėl bendro reikalo.

Ministras pripažino, kad galą su galu vos duria Lietuvos pensininkai. Nors apie 40 tūkst. jų turi reikalingą darbo stažą, yra atitarnavę savo šaliai, tačiau gyvena žemiau skurdo ribos. Svarstoma galimybė padidinti bazinę pensiją, o nuo kitų metų indeksuoti pagal nuo darbo užmokesčio priklausančius koeficientus. Taip pensijos turėtų kilti kasmet.

Svarbi naujiena, kad vaiko pinigai bus mokami kiekvienai šeimai, nebevertinant jos pajamų, o sumos – didinamos. Šiuo metu mokama po 15-30 Eur, kai kaimynai latviai – 60 Eur nuo antro vaiko, lenkai nuo antro vaiko – per 100 Eur, o estai – apie 50 Eur.

Vaikų skurdas Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Ypač didmiesčiuose labai trūksta vaikų priežiūros paslaugų: nepakanka lopšelių-darželių, silpna auklių sistema, o namuose mažus vaikus prižiūrėjusių moterų grįžimas į kvalifikuotą darbo rinką – sudėtingas, dėl to ateityje sumenksta jų pensijos.

Daug tvarkų negali būti

Ministras kalbėjo ir apie būtinybę centralizuoti vaiko teisių apsaugą.

„Tai nereiškia, kad tarnybas iš rajonų perkelsim į Vilnių, bet reikalinga vieninga darbo sistema, vaikų teisės visose savivaldybėse turi būti užtikrinamos vienodai. Dabar, važiuodami per Lietuvą, mes matome 60 skirtingų tvarkų“, – sakė L. Kukuraitis. Jo įsitikinimu, esant vieningai sistemai, kritiniu atveju vaiko balsas būtų nepriklausomas nuo vietinių politikų.

Pasak Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Violetos Lukoševičienės, institucinės globos pertvarka rajone prasidėjo, kai 2003 m. Globos namai buvo reorganizuoti į Socialinių paslaugų centrą. Tai padėjo institucijoje globojamų vaikų skaičių nuo 79 sumažinti iki dabar turimų 9. Trys vaikai dar yra bendros socialinės globos namuose. „Institucinės globos ir globos šeimoje santykis nuo 2013-ųjų svyruoja labai nežymiai“, – sakė vedėja. Šiemet iš rizikos šeimų paimta nemažai vaikų, per 7 mėnesius 7-iems buvo nustatyta laikinoji globa, bet rugpjūčio 1 d. institucijoje beliko tik 2 vaikai. Šiemet 8 vaikai sugrąžinti į šeimas.

V. Lukoševičienė reagavo į Seimo narės Levutės Staniuvienės pastabą, kad nedarbo bei daugelio kitų socialinių bėdų kaltininkas, ypač kaime, yra alkoholis. „Iš tiesų daugiau kaip 50 procentų šeimų socialinės rizikos šeimų sąraše atsidūrė dėl alkoholio vartojimo. Didžiausią riziką mes matome vaikams, kurių amžius – iki 7-erių metų. Jie dar maži, negali savimi pasirūpinti“, – teigė V. Lukoševičienė. Jos nuomone, reikėtų daugiau prevencinių programų, dirbant net su tomis šeimomis, kurios girtuokliauti dar tik pradeda.

Dėmesys vietos bendruomenėms

Buvo išklausyta ir išsami rajono Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Blagnienės informacija. Socialinių paslaugų situacija rajone, sakė, nėra blogiausia: veikia Socialinių paslaugų, Kretingoje ir Salantuose – Dienos veiklos centrai, kitais metais tikimasi turėti nakvynės namus. Pasiteisino integralios pagalbos namuose neįgaliems asmenims paslauga, nors iš pradžių kai kurie gyventojai į ją žiūrėjo skeptiškai. Trumpalaikės socialinės globos paslaugos teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse Kartenoje bei Salantuose, lankomosios priežiūros paslaugos – gyventojų namuose. Tačiau, anot D. Blagnienės, neįgalūs vyresnio amžiaus gyventojai, ypač turintys proto negalę, kai paslaugų reikia ne vien tik darbo dienomis, norėtų grupinio gyvenimo namų, kur, prižiūrint socialiniams darbuotojams, galėtų jaustis pusiau savarankiški.

L. Kukuraitis pateikė Kelmės pavyzdį: šiemet ten nupirkti namai proto negalę turintiems žmonėms, o kitais metais bus nupirkti dar 2, tad maždaug 40 asmenų apsigyvens vidaus bendruomenėje, apie kurią svajoja kretingiškiai. „Pastebėjau, kad labai skiriasi psichinę negalę turintieji, gyvenantys bendruomenėje, nuo tų, kurie gyvena institucijose. Net vizualiai jie atrodo kitokie, nors negalė – ta pati, jos sunkumas – toks pat“, – šiam žingsniui pritarė ministras.

L. Kukuraitis akcentavo būtinybę stiprinti vietos bendruomenes, nes jos yra arčiausiai žmogaus, žino, kokių socialinių paslaugų bei infrastruktūros labiausiai trūksta, kaip padėti konkrečiam žmogui. Vietos bendruomenių sprendimais, būtų galima finansuoti įvairią socialinę veiklą, skirtą socialiai pažeidžiamiems nariams ar grupėms.

Dienos veiklos centrams finansuoti šiemet bus skirti 3,8 mln. Eur. Skatinama, kad tokie centrai atsirastų kiekvienoje seniūnijoje.

Seimo narys Antanas Vinkus ministro prašė pasistengti, kad Kretingos regionas iš tiesų taptų ta gailestingumo sala, kur žmogus atjaučia kitą. Ministrui A. Vinkus perteikė ir kitus kretingiškių prašymus: kai kurie skundžiasi nesąžiningu neįgalumo nustatymo tarnybų darbu, kai kurie prašo įstatymo pakeitimo, kad lengvatą automobiliui įsigyti gautų ne tik fizinę, bet ir psichinę negalę turintieji, vairuotų jų giminaičiai. Neįgalius vaikus auginančios mamos nori anksčiau išeiti į pensiją, nes slaugos sąlygos labai sunkios, moterys aukojasi. Jų pensijos taip pat turėtų būti didesnės, slaugos laikotarpis turėtų įsiskaičiuoti į darbo stažą. Našlio pensija galėtų būti priedas prie pensijos sunkiai besiverčiantiems vienišiems žmonėms, mirus partneriams, su kuriais kartu jie gyveno. „Negalvokim, kuris pirmas ar antras, sugebėkim vieni kitus suprasti, junkimės ir dirbkim išvien“, – ragino Seimo narys.

Domėjosi socialiniais būstais

Ministras domėjosi rajone perkamais socialiniais būstais, jų kainomis. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, vykdydama Europos Sąjungos projektą, per 3 metus Savivaldybė privalo nupirkti 18 socialinių būstų, 3 jau nupirko, o dėl 2-jų tebevyksta procedūros. Kretingoje būstų paklausa didesnė už pasiūlą, todėl nupirkti sekasi sunkiai, mat nepriklausomo turto vertintojo nurodyta kaina paprastai būna mažesnė, negu konkursui pasiūlė pardavėjas, ir šis būsto nebeparduoda.

Meras Juozas Mažeika pridūrė, kad socialinius būstus Savivaldybė anksčiau yra pirkusi ir kaimo vietovėse, tačiau daugelis eilėje laukiančiųjų – miesto gyventojai, kaime gyventi jiems būtų sudėtinga, nes nėra darbo, o reikia išlaikyti šeimas. Jei ir padidėtų kompensacijos suma, kaip planuojama, iki 12 Eur žmogui, socialiai remtiniems išnuomoti socialinius būstus Kretingoje taip pat vargu ar bus lengva, mat daugelis nuomotojų vengia oficialiai deklaruoti.

Kaip į stiprius savivaldybių partnerius, sprendžiant socialines problemas, L. Kukuraitis žvelgia į nevyriausybines organizacijas.

„Mes turime jų veiklių. Tai – ir sutrikusio intelekto vaikus, jaunuolius bei suaugusiuosius jungianti bendrija „Kretingos viltis“, praradusius dvasinę ir fizinę sveikatą globojančios vienuolijos seserys teresietės, kompleksines paslaugas vaikams ir suaugusiems teikiantis Šv. Antano dienos veiklos centras, apie 50 varguolių kasdien pamaitinti padedanti labdaros valgykla „Rūpestėliai“, su smurtu artimoje aplinkoje kovojantis Moterų informacijos ir mokymo centras“, – išvardino vicemerė Danutė Skruibienė. Anot jos, Savivaldybėje reikėtų įsteigti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybę. Ministras pritarė.

Atliks „namų darbus“

Susitikime dalyvavę nevyriausybinių organizacijų atstovai išguldė aštriausias savo problemas. Anot „Kretingos vilties“ pirmininkės Sigutės Bendikienės, savanorių organizacijoms reikia stuburo. „Tris mėnesius kasmet mes gyvenam pirštą čiulpdami, kol pagaliau gauname lėšų“, – sakė ji. Moterų informacijos ir mokymo centro vadovė Jurgita Cinskienė antrino, kad savanoriai turi turėti vedlį – etatinį žmogų, kuris kitus moko, ruošia, prižiūri ir koordinuoja. „Bet iš šventos dvasios nė vienas negyvename. Mūsų sritis nėra pelno siekianti. Nevyriausybinės organizacijos teikia paslaugas, bet kad jos būtų sistemingos ir efektyvios, bent vienas ar du žmonės turi nuolat dirbti ir iš to pragyventi“, – sakė J. Cinskienė. Jos žodžiais, ne vienerius metus ministerijos prašoma, kad lėšas paskirstytų nuo sausio 1-osios, ne nuo vasario vidurio, kaip dabar, nes nevyriausybinės organizacijos jokio savo rezervo neturi, o reikia samdyti kvalifikuotus specialistus.

„Turėsim atlikti „namų darbus“ – nevyriausybinių organizacijų projektų konkursus reikės paankstinti, kad vertinimai būtų aiškūs gruodį. Patvirtinus valstybės biudžetą, reikės Seimo sprendimo, bet mes labai stengsimės, kad visos procedūros vyktų kuo sparčiau“, – pažadėjo ministras.

„Pajūrio naujienoms“ jis atviravo, jog iš Kretingos išvažiuos su gera nuotaika. „Mane žavi specialistų kompetencija. Jie ne tik kalba, kas jau yra suskurta, ko trūksta, bet ieško ir sprendimo būdų, įtraukia nevyriausybines organizacijos, dalyvauja svarstymuose, ką planuoja ateityje“, – teigė L. Kukuraitis.

Po pasitarimo Savivaldybėje svečiai pabuvojo Kretingos dienos veiklos bei Šv. Antano dienos veiklos centruose, pasikalbėjo su čia dirbančiais žmonėmis, davė kai kurių patarimų, kaip plėsti veiklas, pritraukti daugiau savanorių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas