|
|
|
Kodėl naminiams gyvūnams būtini skiepai
Vasarą padažnėja į užsienį keliaujančių tautiečių, kurie vežasi ir savo mylimus augintinius – šunis bei kates. Tačiau ne visi naminių gyvūnų šeimininkai žino, jog jų augintiniams yra privalomas skiepas nuo pasiutligės, po kurio ligi kelionės pradžios turi praeiti 21 dienos karantinas. Vaistų nuo pasiutligės nėra „Pasitaiko atvejų, kai žmonės išvyksta į užsienį po kelių dienų, ir tik tuomet jie suskanta savo augintinį – šunį, katę, šešką, triušį – paskiepyti. Deja, tenka nuvilti, jog gyvūno į lėktuvą neįleis, kol nebus praėjęs 3 savaičių terminas. Tai galioja ir išvykstant į lietuvių pamėgtas Europos Sąjungos šalis – Angliją, Airiją, Norvegiją, Ispaniją“, – keliautojų dėmesį į skiepo būtinumą atkreipė privatus veterinarijos gydytojas Jonas Petrauskas. Skiepyti gyvūną nuo pasiutligės privaloma ir pagal LR įstatymus. Jeigu savininkas to nepadaro, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skiria nemažas baudas. „Jeigu neskiepytas naminis gyvūnas įkanda žmogui ar kitam gyvūnui, šeimininkui gresia nemalonumai, o gyvūnai yra stebimi, ar neatsirado pasiutligės požymių“, – tvirtino J. Petrauskas. Pasiutlige, jo žodžiais, gali susirgti visi šiltakraujai gyvūnai, taip pat – ir žmonės. Vaistų nuo jos nėra, tik – vakcinacija, o, jeigu ligos forma pažengusi, blogiausia pasekmė yra mirtis. Laukiniai gyvūnai taip pat serga pasiutlige – tokie atvejai yra dažnesni. Todėl, siekiant išvengti šios ligos protrūkių, valstybė vykdo oralinę laukinių gyvūnų vakcinaciją: iš lėktuvų mėto jauką, kuriame įtaisyta stiklo kapsulė. Kandant ji pratrūksta ir įdreskia gerklę, – tokiu būdu vakcina patenka į gyvūno organizmą. Revakcinacija stiprina imunitetą J. Petrauskas taip pat priminė skiepų svarbą ir jų periodiškumą naminiams gyvūnams: „Tvarkingas veislynas parduoda šuniukus, paskiepytus bent vienąkart: pirmą skiepą nuo maro ir parvovirusinio enterito šuniukas turėtų gauti 6 savaičių amžiaus, o 8 ir 12 savaičių skiepas turėtų būti pakartojamas. Taip jaunas gyvūnas apsaugomas nuo itin pavojingų ligų. Daugiausiai ligoms yra imlūs jauni bei seni šunys“, – tvirtino veterinarijos gydytojas. Jeigu gyvūnas pirmąkart skiepijamas 8 savaičių, šis skiepas yra kompleksinis, nes dar prisideda vakcina nuo infekcinio hepatito, leptospirozės ir paragripo. O revakcinuojant 12 savaičių gyvūną, pridedama vakcina nuo pasiutligės. J. Petrauskas taip pat paaiškino, kodėl jauniems gyvūnams yra reikalinga tokia dažna revakcinacija: „Suleidus vakciną – nuslopintus ligų sukėlėjus, kurie formuoja gyvūnėlio imunitetą, motinos pienas ją vėl susilpnina. Todėl pakartotina vakcinacija labiau sustiprina organizmo imunitetą“. Katės skiepijamos nuo 9, o pakartotinai – nuo 12 savaičių. Jos skiepijamos nuo pasiutligės, kalcivirozės, panleukopenijos ir virusinio rinotracheito. Taip pat yra skiepijami triušiai bei šeškai. Susirgimų vis mažėja Tačiau savaitę prieš skiepus, pabrėžė medikas, gyvūnui būtina sugirdyti vaistų nuo kirmėlių, nes šios silpnina imunitetą, taip pat – ir skiepų poveikį. Taip pat 2 savaites po skiepo jauno gyvūno nerekomenduojama maudyti ir išleisti į kiemą. „Gyvūno reakcija į skiepą gali būti ir nepalanki: pasitaiko, kad patinsta skiepo vieta, paburksta akys ar snukis. Vieną parą jis gali jausti prasčiau – gulinėti, neėsti, bet tai yra normalu“, – kalbėjo J. Petrauskas. Augant gyvūnui, užtenka jį skiepyti kasmet – jam vėlgi suleidžiama kompleksinė vakcina, ir taip ligi gyvenimo pabaigos. Sezoniškumas skiepams įtakos neturi. Veterinarijos gydytojas pastebėjo, jog gyvūnų susirgimų vis mažėja, nes jų šeimininkai supranta skiepų reikšmę. „Tačiau pasitaiko, kad žmonės, iš turgaus įsigiję neskiepytą šuniuką, mano, kad jis viduriuoja ir vemia todėl, kad sunkiai adaptuojasi naujuose namuose. O iš tiesų mažylių laiku nepaskiepija tie, kurie parduodami mato tik ekonominę naudą. Gyvūnėlis jau guolyje būna užsikrėtęs ir tokį išgelbėti yra sudėtinga“, – galimus pavojus atskleidė pašnekovas.
|
|
